Pagal trečiadienį KT paskelbtą išaiškinimą, Seimo nariui
neleistinas darbas apima bet kokią veiklą privačioje įstaigoje,
įmonėje, organizacijoje arba jai atstovaujant, jeigu ši veikla yra
susijusi su darbo atlikimu, pareigų užėmimu, tarnybos ėjimu, kitų
funkcijų vykdymu, kitų užduočių atlikimu.
Pasak KT, tokia veikla Seimo nariams draudžiama nepriklausomai
nuo to, ar ta veikla nuolatinė, ar epizodinė, ar ji įforminama
kokia nors sutartimi, ar ne, ar už ją atlyginama, ar ne, ar ji
atliekama darbo Seime, ar laisvalaikio ir atostogų metu.
Taip pat KT išaiškino, kad Seimo nariams draudžiama eiti ir
vadinamąsias garbės pareigas, taip pat dalyvauti kolegialiuose
valdymo, kontrolės ar kituose organuose.
Į KT, prašydamas išaiškinti 2004 metų liepos 1 dienos
nutarimo nuostatas, kreipėsi Etikos ir procedūrų komisijos (EPK)
pirmininkas Algimantas Salamakinas.
Jis KT prašė atsakyti, ar draudimas Seimo nariui dirbti
papildomai apima ir veiklą komercinėse struktūrose, atliekamą
sudarius sutartį, negaunant už tą veiklą pinigų.
A.Salamakino vertinimu, KT išaiškinimas rodo, kad parlamentarai
negali dalyvauti pramoginiuose projektuose, tačiau sakė dar
negalintis atsakyti, koks likimas laukia komisijoje svarstytų jų
dalyvių.
„Konstitucinis Teismas pasakė, kad dainuoti, šokti niekas
nedraudžia, bet dalyvaut tuose projektuose, kur yra privačios
televizijos, sudaromos sutartys, pasisakė, kad vis dėlto tokie
dalykai yra negalimi, bent šiandien supratau taip“, - sakė
A.Salamakinas, KT paskelbus sprendimą.
„Kada išstudijuosiu visas išvadas, tada atsakysiu į šituos
klausimus, nes čia tikrai reikia studijų, reikia suprasti visą tą
esmę, konkretaus atsakymo neturiu“, - sakė A.Salamakinas,
paklaustas, kokių žingsnių imsis dėl televizijų projektuose
dalyvavusių parlamentarų.
Tuo pačiu EPK pirmininkas pabrėžė, jog draudimas užsiimti
papildomu darbu parlamentarams galiojo ir anksčiau, iki KT papildomo
išaiškinimo.
„Bet taip, kad nuo šios minutės negalima - taip nėra, yra
prasižengimai ir už juos turi būti atsakoma“, - sakė
A.Salamakinas.
„KT išaiškinimas yra tam, kad būtų aiškumas, juk ir iki
išaiškinimo daug kam, taip pat ir man, buvo aišku, bet kai Seime
viena pusė aiškina - kad čia viskas gražu, nieko tokio, kita pusė
- kad negalima, šiuo atveju diskusijos baigsis“, - kalbėjo EPK
vadovas.
Taip pat A.Salamakinas KT klausė, ar yra konstitucinis skirtumas
tarp pedagoginės ir kūrybinės veiklos, ir ar tokiu atveju Seimo
narys gali, sudaręs autorinę sutartį ir gaudamas autorinį
atlyginimą, skaityti paskaitas, tai laikant kūrybine veikla.
KT išaiškino, jog parlamentarai, užsiimdami kūrybine veikla,
gali sudaryti autorines sutartis, tačiau konstitucinės kūrybinės
laisvės vienas ypatumų yra tas, kad sudarant autorinę sutartį jos
pagrindu negali atsirasti darbo ar tarnybos santykiai.
Teismas pabrėžė, kad pedagoginės ir kūrybinės veiklos
konstitucinės sampratos nėra tapačios ir nė viena iš jų neapima
kitos.
Pasak išaiškinimo, Konstitucijoje pedagoginė veikla yra
atribota nuo kūrybinės veiklos: pedagoginė veikla siejama su
dėstymu, mokymu, ugdymu mokymo, auklėjimo įstaigose, įskaitant
aukštąsias mokyklas, tuo metu kūrybinė veikla yra tokia, kuria
siekiama sukurti mokslo, technikos, kultūros ar meno kūrinį.
Pasak KT, tai reiškia, reiškia, jog Seimo narys gali gauti
atlyginimą už kūrinio sampratą atitinkančią paskaitą, ir dėl
kūrinio sampratą atitinkančios paskaitos, kurios išraiškos forma
gali būti ir rašytinė arba žodinė, gali būti sudaroma sutartis,
tačiau tokios sutarties pagrindu negali atsirasti darbo ar tarnybos
santykiai.
KT A.Salamakinas taip pat prašė atsakyti, kokia procedūra
taikytina Seimo nariui neatsisakius su parlamentaro mandatu
nesuderintos veiklos - ar įgaliojimai nutrūksta automatiškai,
priėmus Seimo nutarimą paprasta balsų dauguma, ar turi būti
numatytos kitos procedūros.
KT atsakė, kad Seimui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį
teisinį reguliavimą, kuris leistų patikrinti, ar Seimo nariai paiso
draudimo užsiimti su mandatu nesuderinama veikla - nustatyti tvarką,
pagal kurią būtų galima tinkamai ištirti ir nustatyti, ar Seimo
narys neperėjo dirbti arba neatsisakė darbo, nesuderinamo su Seimo
nario pareigomis.
Į KT A.Salamakinas kreipėsi netylant ginčams dėl papildomų
parlamentarų užsiėmimų, KT 2004 metų nutarimu Seimo nariams
uždraudus papildomą darbinę veiklą, taip pat ir pedagoginę. Pagal
Konstituciją, Seimo narys gali užsiimti tik kūrybine veikla.
„Dar reikėtų skaityti, bet, mano preliminariu vertinimu,
negalima tokios veiklos daryti, nes toks sisteminis pasirodymas
komercinėje televizijoje sukuria tam tikrą tęstinį darbą“, - BNS
komentuodamas KT išaiškinimą sakė S.Šedbaras.
Pasak jo, savo išaiškinime KT pabrėžė, kad parlamentaras
šalia savo tiesioginių pareigų gali užsiimti tik kūryba, bet
dalyvavimas komercinių televizijų veikloje į kūrybos apibrėžtį
niekaip neįeina.
„Konstitucinis Teismas išryškino, kas gali būti Seimo nario
sukurtas kūrinys. Tai turi būti kokybiškai nauja, originali,
niekada anksčiau neegzistavusi, konkreti materialinė ar dvasinė
mokslo ar meno vertybė. Ar Seimo nario pasirodymas pramoginėje
laidoje atitinka šiuos kriterijus? Manau, kad tikrai ne“, - sakė
S.Šedbaras.