Toliau svarstymai dėl įstatymo vyks Seime, kurio sprendimas
lems, ar Lietuvoje atsiras nauja rezervo formavimo praktika.
KAM tikisi, kad šiuos mokymus pakankamai piliečių pasirinks
savo noru, tačiau palieka galimybę nesusirinkus laukiamam savanorių
skaičiui 18-26 metų jaunuolius kviesti privaloma tvarka. Kol kas KAM
nežino, kiek jaunuolių ateityje į šiuos mokymus bus šaukiama,
ribinius skaičius kasmet turės patvirtinti Seimas.
Įstatymo projekte numatoma ir ilgesnė - devynių mėnesių -
privalomosios pradinės karo tarnybos (PPKT) alternatyva, tačiau
kurį iš dviejų galimų pasirinkimų taikyti, kasmet taip pat spręs
Seimas.
Dalyvauti kariniuose mokymuose galės ir moterys, bet tik jei
pačios to norės. Mokymuose norintiesiems dalyvauti savanoriškai
siūlomas 18-38 metų amžiaus cenzas.
Pasak krašto apsaugos ministrės konservatorės Rasos
Juknevičienės, įstatymo projekto dalyje, susijusioje su
privalomąja karo tarnyba beveik niekas nėra keičiama, tik
sutrumpinamas jos laikas. Pagal dabar galiojantį įstatymą,
privalomoji karo tarnyba trunką metus.
Šaukimas į PPKT šiuo metu yra sustabdytas, todėl KAM siekia,
kad būtų sukurtas naujas būdas Konstitucijoje numatytai karo
prievolei atlikti. Pasak R.Juknevičienės, taikos metu Lietuvai
didelės kariuomenės nereikia, o mokymai įvedami tik siekiant
formuoti ginti šalį pasirengusi rezervą. Šiemet, anot jos,
savanoriškumo principu į karinius mokymus planuojama pakviesti 600
asmenų.
Teigiama, kad baziniai kariniai mokymai iš esmės nesiskirs nuo
dabar organizuojamų būtinųjų karinių mokymų, į kuriuos ateina
tik savanoriai. Šiuose mokymuose 2010 metais krašto gynybai buvo
parengta apie 600 vyrų. Pabrėžiama, kad į naujus bazinius karinius
mokymus kviečiamų asmenų skaičius priklausys nuo turimų lėšų,
būtent lėšų stygius riboja ir dabar į būtinuosius karinius
mokymus priimamų savanorių skaičių.
Privalomajam šaukimui į kariuomenę nepritaria liberalieji
valdančiosios koalicijos partneriai, kurie dabartiniame įstatymo
projekte mato paliktą galimybę atnaujinti privalomąjį šaukimą ir
„neaiškumą, kaip toliau vystysis Lietuvos kariuomenė“, nes
politikai gali vienais metais nuspręsti šaukti į privalomąją karo
tarnybą, o kitais - ne.
Siekiant, kad asmenys į privalomąją karo tarnybą eitų savo
noru, tam numatomos įvairios skatinimo priemonės - pavyzdžiui,
darbdavių subsidijavimas, dalies studijų kainos apmokėjimas ar
papildomų balų pridėjimas stojant į aukštąsias mokyklas.
Tačiau trečiadienį Vyriausybėje R.Juknevičienės gintam
siūlymui dėl papildomų balų stojant pasipriešino liberalai.
„Visų pirma žmonių žinios ir gebėjimai turi lemti, o ne
papildomi balai. Ten, kur pridedami papildomi balai, tai yra su
pasiekimais susiję dalykai. Karo prievolė pasiekimų ar gebėjimų
nedemonstruoja ir tai būtų iškraipantis priėmimo sistemą
dalykas“, - svarstant klausimą Vyriausybės posėdyje sakė Liberalų
sąjūdžiui atstovaujantis švietimo ir mokslo ministras Gintaras
Steponavičius.
Vis dėlto, balsų dauguma nuspręsta įstatymą į Seimą siųsti
neišbraukiant siūlymo, numatančio papildomus balus stojant.
Tikimasi, kad įstatymo pakeitimai įsigalios dar šiemet.
2009 metais Konstitucinis Teismas išaiškino, kad būtina
numatyti kitokias nei privalomoji pradinė karo tarnyba parengimo
ginti valstybę priemones, užtikrinančias, kad piliečiai būtų
tinkamai parengti vykdyti savo konstitucinę pareigą - ginti
valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo.