Mandatų medžioklei pasitelktas pats V.Landsbergis iš Briuselio, ginkluotas fortepijonu, M.K.Čiurlionio kūriniais, taip pat savo eilėmis ir knygomis!
Kai kurių rajonų spaudoje sumirgėjo žinios, kviečiančios piliečius į vakarus-susitikimus su dešiniųjų patriarchu.
Po skelbimais parašyta, kad tai – konservatorių rinkimų reklama ir agitacija.
Galima prisiminti, kad tie patys dešinieji dar neseniai tyčiojosi iš politinių varžovų, kurie rinkėjus vilioja ne originaliomis idėjomis ar naujais vietiniais lyderiais, o nutrintais savo vadų Seime veidais.
Tačiau kur dingo pačių konservatorių idėjiniai ir kadriniai aruodai, jei rinkimų kampanijos smaigalyje šmėžuoja superveteranas iš Briuselio?
Laimė, šviežio oro į tą priplėkusią partijų atmosferą bando įpūsti rinkimuose dalyvaujantys nepartiniai kandidatai ar jų junginiai.
Kuo gi kitu galėtų nustebinti politikos zuikis, jeigu ne naiviu tiesumu ir atvirumu?
Antai vienas antipartinės bangos šviesulių, garsus Kauno milijonierius taip atvirai ir aiškiai išdėstė savo ideologijos pamatus, kad tiesiog pavydas suėmė.
Anot šio kandidato į Kauno merus, verslui naudinga turėti politinį užnugarį, nes kai tiktai verslininkas įgyja savą politinį „stogą”, jam iškart ima klotis geriau.
Pats kandidatas netiesiogiai prisipažino naudojęsis šiuo naujalietuvišku išradimu ir korupcinės vertikalės patogumais.
Kartu jis nepamiršo pagirti ir Baltarusijos politinės sistemos, kurioje visiems aišku, prie ko reikia „prieiti”.
Kas po tokių pareiškimų pasakys, kad tie vadinamieji nepriklausomi kandidatai – nuo rinkėjų maišuose besislepiančios katės?