Į KT kreipėsi Seimo narių grupė, suabejojusi, ar įstatymo
normos, leidžiančios kolektyvinės gynybos operacijos ar kitos
karinės operacijos tikslais užsienio valstybių kariniams vienetams
atvykti į Lietuvą ir čia būti panaudotoms, neprieštarauja
Konstitucijai.
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ parlamentinės frakcijos atstovas
Egidijus Klumbys sakė, kad pagrindinis šalies įstatymas yra
postsovietinės valstybės Konstitucija, kuri neatitinka dabarties
realijų.
„Bet tai nereiškia, kad mes Konstituciją turim pritraukinėti
prie dabarties. (...) Kai esame tiek Europos Sąjungos, tiek NATO
valstybe, turime iš esmės turėti naują Konstituciją, arba bent
dalį - 13 skirsnį“, - dėstė E.Klumbys.
„Jei norime, kad atvyktų kariuomenė, kad būtų karinės bazės,
Lietuvoje galėtų būti Nepriklausomų valstybių sandraugos kariniai
vienetai, turime keisti Konstituciją“, - teigė „tvarkietis“,
pabrėžęs, kad neneigia geopolitinės šalies orientacijos.
E.Klumbiui ir su juo skundą palaikiusiam Seimo nariui Juliui
Veselkai užkliuvo tai, jog, pagal Konstituciją, Lietuvoje negali
būti kitų šalių karinių bazių.
Skundui prieštaraujantis konservatorius Saulius Pečeliūnas sutiko, kad Lietuvoje negali būti karinių bazių, kuriose galiotų ne Lietuvos įstatymai, tačiau pabrėžė, jog Karinių oro pajėgų
Aviacijos bazė Šiauliuose su dislokuotais oro policiją atliekančiais NATO šalių naikintuvais į šią kategoriją nepatenka.
Seimo narių grupė taip pat abejoja, ar ginčijamomis įstatymo nuostatomis prezidentui nėra suteikiami Konstitucijoje nenumatyti įgaliojimai, kuriais ribojamos konstitucinės Seimo galios.
„Aš sutinku dėl laiko, bet nieko nepadarysi, mes esame saistomi
Konstitucijos. (...) Kelias spręsti šią situaciją įstatymais
nustumiant į šalį Konstituciją yra negalimas“, - sakė K.Klumbys
teisėjo Algirdo Taminsko paklaustas, ar netikėto užpuolimo atveju
negali būti per vėlu laukti, kol Seimas pritars prezidento
sprendimui panaudoti karines pajėgas.
J.Veselka sakė esąs tikras, kad Seimas esant reikalui
susirinktų per pusvalandį ar valandą.
Parlamentaras teigė, kad Lietuvos Konstitucija yra labai
progresyvi. Jam teisme labiausiai užkliuvo Lietuvos karių
dalyvavimas karinėse operacijose Irake ir Afganistane, kurį jis
vadino antikonstituciniu.
S.Pečeliūnas aiškino, kad Lietuvos Konstitucija yra sudaryta
atsvarų principu ir nėra nė vieno pareigūno, kuris galėtų
vienasmeniškai priimti sprendimą. Tačiau kartu jis teigė, kad gali
būti kritinių situacijų, kai svarbiau būtų gauti prezidento
sprendimą ir nedelsiant panaudoti karinę galią, o tik vėliau
laukti Seimo sprendimo ir aiškintis tikslesnes situacijos aplinkybes.
Teisėjo A.Taminsko paprašytas pateikti tokios situacijos
pavyzdį, jis teigė, kad vien prezidento sprendimo atidengti ugnį
turėtų pakakti, jei šalies oro erdvę pažeidęs naikintuvas
pernelyg priartėtų prie atominės elektrinės.
S.Pečeliūnas posėdyje apskritai piktinosi, kad jo oponentai
susitelkia tik į jiems palankias detales ir nemato bendro teisės
normų santykio ir vaizdo.
„Argumentų, patvirtinančių Seimo narių grupės teiginius apie
prieštaravimus, aš neišgirdau“, - teismo posėdyje, kuriame
skambėjo nemažai politinių pareiškimų, sakė S.Pečeliūnas.