Prezidentė kirto netikėtai ir be užuolankų: „D.Kreiviu nepasitikiu!“
D.Kreiviui atėmė žadą. Už ministrą kalba jo advokatas - premjeras.
A.Kubilius paneigė prezidentės žodžius, kad ministras sėdi ant dviejų
kėdžių - verslo ir valdžios ir čia pat pridūrė: „Matau, kad yra tikrai
didelės interesų grupės, kurioms tokia skaidri, sąžininga ir principinga
D.Kreivio politika apriboja anksčiau turėtas pasipelnymo galimybes.“
Premjeras netiesiogiai kaltina prezidentę, jog ji, versdama D.Kreivį,
vykdo neskaidrių grupių užsakymą? Galima suprasti ir taip. Bet kuriuo
atveju, mezgasi tai, ko dar nebuvo - A.Kubiliaus konfrontacija su jokių
prieštaravimų sau nepakenčiančia prezidente.
Bet ar premjeras turi bent teorinių šansų laimėti? Jei taip atsitiktų
ir D.Kreivys išsaugotų postą, tai reikštų nei daugiau, nei mažiau, kaip
tai, jog prezidentė prarado taip sumaniai puoselėtą politinį veidą.
Abi pusės - ir premjeras, ir prezidentė - rizikuoja. Skirtumas tik
toks, kad A.Kubilius jau kaip ir neturi ko prarasti.
Jei kalbėtume vien apie D.Kreivį, tai jį galima tik užjausti. Ūkio
ministrui ypač nepasisekė, nes pusantro mėnesio trukęs D.Grybauskaitės
pasyvumo periodas baigėsi. Tyla didybės nepridėjo, reitingai smuko.
Ir iš patarėjų žodis buvo atimtas. Prezidentė vėl pati komentuoja viską
- nuo girto policininko padarytos avarijos iki poeto
Just.Marcinkevičiaus vietos lietuvių literatūroje. Bet nepasitikėjimas
D.Kreiviu yra raktinis. Jau vien todėl, kad nuo tautos mylimos
prezidentės rūstybės jį gali apginti tautos nekenčiamas A.Kubilius.
Jei poste lieka D.Kreivys, tampa aišku, kad miške šeimininkas
A.Kubilius. Kas tada prezidentė? Lyg ir kokia šarka patarška -
pašneka, kas ant liežuvio užeina, ir čia pat pamiršta.
Ar prezidentė gali sau tai leisti dabar, kai burtas dėl D.Kreivio
mestas? Negali. Juolab, yra pagrindo manyti, jog taip griežtai
apie D.Kreivį prezidentė prabilo tuoj po to, kai ją aplankė STT vadas ir
gal būtent dėl to.
Ar Ž.Pacevičius kalbėjo apie 6 mln. litų ES paramą gavusias F.Kreivienės
neva valdomas SKV, „Dalstos“ ir „Bikustos“ bendroves, ar apie net
J.Razmai keistą ministro draugelį Ž.Plytniką, paskirtą Viešųjų pirkimų
tarnybos vadovu, ne taip ir svarbu.
Žodis ištartas - turi būti ir veiksmas.
Ar A.Kubilius gali apginti D.Kreivį? Ar gins jį iki galo? Kas bus, jei
negins?
Galėtų pabandyti. Bet mesdamas pirštinę prezidentei, pats rizikuoja
anksčiau laiko prarasti premjero kėdę. Kita vertus, net jei pavyktų
atsispirti prezidentės spaudimui dėl D.Kreivio, tai dar nereiškia, kad
ūkio ministras išsilaikys poste.
Prezidentei ir toliau trokštant D.Kreivio galvos, antikubilinė koalicija
Seime neišvengiamai išsiplėstų. Tad jei D.Kreivį iš posto gali išspirti
interpeliacija, kam premjerui pyktis su prezidente?
Tarkim, tam, kad A.Kubilius tokiu ėjimu parodytų esąs vyras, o ne mazgotė.
Kartą jis nuolankiai nuleidęs galvą jau paaukojo prezidentei savo bičiulį
ministrą - V.Ušacką. Kas norės ateity sieti likimą su tokiu vadu, kuris
net nebando ginti saviškių?
Padėtį dar komplikuoja savivaldos rinkimai. Jei likus kelioms dienoms
iki jų premjeras sutiks aukoti D.Kreivį, tai reikš ir pripažinimą, kad
prezidentė buvo teisi dėl konservatorių ministro supainiotų viešųjų ir
privačių interesų, o premjeras ir jo partija - ne. Dėmė, kuri dar
labiau gali nuteikti rinkėjus prieš Tėvynės sąjungą.
Bet ir po rinkimų - ne geriau. Ypač jei Tėvynės sąjunga patirs skaudžių
pralaimėjimų. Tiek pašalinus D.Kreivį prieš juos, tiek jį palikus.
Abiem atvejais atsiras, kas spekuliatyviai išaiškintų, jog A.Kubiliaus
sprendimas dėl D.Kreivio pakenkė partijai.
Situacija šiek tiek primena 1999-ųjų balandį, kai prezidentas V.Adamkus
pareiškė nepasitikėjimą premjeru G.Vagnoriumi.
Jei G.Vagnorius, kurį tada rėmė stipri valdančioji dauguma, nebūtų
pats atsistatydinęs, prezidento padėtis būtų tapusi apgailėtina. V.Adamkus
tada smarkiai rizikavo darydamas nestandartinį ėjimą, bet laimėjo.
D.Grybauskaitė taip pat rizikuoja. Tik daro tai dėl daug menkesnio
prizo - frazė „aš nepasitikiu ūkio ministru“ skamba ne taip kietai, kaip „aš nepasitikiu premjeru“. Kad ir kaip būtų, D.Grybauskaitė jau įprato
gauti viską, ko tik užsigeidžia.
Tačiau su kiekvienu tokiu konfliktu, kai kėsinamasi į tai, kas
Konstitucijoje priskiriama Vyriausybės kompetencijai, darosi vis
pažeidžiamesnė.
Juolab, kad pralaimėjusi mūšį dėl D.Kreivio, prezidentė negali atmesti
varianto, jog tokiu atveju jai iškart bus primintas ir aplinkos ministro
G.Kazlausko atsisakymas trauktis, ir skaudus antausis dėl nebūtų CŽV
kalėjimų, kurį jai skėlė Generalinė prokuratūra.
Šį antausį pusiau pavyko nutylėti tik todėl, kad dvi opozicinės partijos
CŽV kalėjimų troško net labiau nei prezidentė, o socialdemokratai,
atrodo, mano, jog opozicijoje geriau nieko nematyti, nieko negirdėti.
Jei D.Kreivys išsaugotų portfelį, neišvengiamai bus daug sykių pakartota, kad
tai - jau antras D.Grybauskaitės pralaimėjimas per pastarąjį mėnesį.
Ar reikia sakyti, kad prezidentė padarys viską, jog D.Kreivys, dėl kurio
tikrai niekas neverks, kristų? Jei nepasitikėjimas ir net STT nepadės,
kas gali teigti, kad nebus paskelbtas nepasitikėjimas ir A.Kubiliumi?
Nors A.Kubiliaus pašalinimas ir nenaudingas pačiai prezidentei. Bet
politikoje leptelėjus „a“, dažniausiai tenka be apmąstymų ištarti ir „b“. Priešingu atveju, D.Grybauskaitės žodžiai, pasakyti kalbant apie
D.Kreivį, jog „tolerancija neskaidrumui ir korupcijai yra labai prastas
rodiklis“ gali tapti priekaištu jai pačiai.
Išvada? Turime galimybę pamatyti pirmą 2009-2012 metų politikos
sunkiasvorių superfinalą. Mačo nugalėtojui atiteks D.Kreivio galva.
Kas stato už sveiką kaip ridiką D.Kreivį, o kas - tik už jo skalpą?