Grūdų derliaus sumažėjimą lėmė 23 procentais sumažėjęs derlingumas ir 5 procentais – plotas.
Žieminių javų derlius sumažėjo 35 procentais dėl 15 procentų sumažėjusių plotų ir 24 procentais – derlingumo.
Vasarinių javų derlius sumažėjo 13 procentų, nes 18 procentų sumažėjo derlingumas, nors plotas padidėjo 6 procentais.
Ankštinių augalų derlius sumažėjo 21 procentu dėl 32 procentais sumažėjusio derlingumo, nors plotas padidėjo 14 procentų.
Cukrinių runkelių derliaus didėjimą lėmė 4 procentais padidėjęs derlingumas ir 2 procentais – plotas.
Rapsų derlius nepasikeitė – plotas padidėjo 33 procentais, o derlingumas sumažėjo 25 procentais.
Bulvių derlius sumažėjo, nes 19 procentų sumažėjo plotas ir 11 procentų – derlingumas.
Lauko daržovių derlius sumažėjo dėl 41 procentu sumažėjusio derlingumo ir 1 procentu – ploto.
Ūkininkų ir šeimos ūkiuose išauginti grūdai sudarė 77 procentus viso grūdų kiekio (2009 m. – 78 proc.), cukriniai runkeliai – 75 procentus (2009 m. – 77 proc.), rapsai – 71 (2009 m. – 68 proc.), bulvės – 98 (2009 m. – 99 proc.), lauko daržovės – 97 procentus (2009 m. tiek pat) viso atitinkamų augalų derliaus.
Didžiausias žemės ūkio augalų derlingumas buvo: grūdinių – Marijampolės apskrityje – 3,8, Šiaulių, Kauno apskrityse – atitinkamai 3,2 ir 2,8 tonos iš hektaro; cukrinių runkelių – Panevėžio apskrityje – 51,3, Kauno, Alytaus apskrityse – atitinkamai 49,5 ir 48,6 tonos iš hektaro; rapsų – Marijampolės, Šiaulių apskrityse – 1,9, Kauno apskrityje –1,6 tonos iš hektaro; bulvių – Panevėžio apskrityje – 17,2, Marijampolės, Klaipėdos apskrityse – atitinkamai 16,4 ir 14,8 tonos iš hektaro.