Tačiau centro generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė
teigia, kad praeis ne vieneri metai, kol bus peržiūrėti visi
Lietuvoje esantys dokumentai.
Viešinimo darbus centro atstovai ketvirtadienį aptarė su
prezidente Dalia Grybauskaite ir jos komanda.
„Pradėsime gana greitai, jau kovo mėnesį. Mes dabar neturėjome
pinigų net svetainei įrengti, mes negalime viešinti. Pabandysime
iš savo svetainės dar vieną atšaką sulipdyti ir į ją dėlioti“,
- BNS sakė T.B.Burauskaitė.
„Mūsų tikslas, kad visuomenei būtų pateikta KGB, kaip
institucijos, veikla Lietuvoje“, - teigė ji.
Pirmiausia ketinama skelbti dokumentus, kuriuose KGB apibūdinama
kaip institucija, jos funkcijos, atskleidžiama jos struktūra,
padaliniai, personalas.
„Svarbesnių skyrių veikla bus plačiau aprašyta, ūkinių -
smulkiau. Mes pristatėme sisteminį to darbo pobūdį, kurį esame
numatę“, - kalbėjo centro vadovė.
Ji pabrėžė, kad su KGB susijusių archyvinių dokumentų
viešinimas užtruks „tikrai ne vienus metus“, nes tai nėra daroma
skubos tvarka ir visą informaciją reikia kruopščiai patikrinti bei
įvertinti. T.B.Burauskaitė teigė, kad bus siekiama supažindinti
visuomenę su sovietų saugumo veikla Lietuvoje nuo 1960 metų iki
Atgimimo - maždaug 1990-ųjų.
„Jeigu mes aptariame KGB, kaip institucijos, struktūrą ir
funkciją, tai prie kiekvieno tokio padalinio bus tas funkcijas
atspindintys dokumentai, kaip jie atrodė realybėje. Sakykime, tokios
draugijos kaip „Tėviškė“ ryšiams su užsienio lietuviais veikla.
Smulkiau bus svarbesnės temos išgvildentos, nes ta veikla ne visa
buvo tolygiai išsidėsčiusi per padalinius“, - tvirtino centro
vadovė.
Ji pabrėžė, kad apie bendradarbiavimą su KGB ir darbą šioje
struktūroje savo laiku pranešę asmenys bus apsaugoti nuo
paviešinimo.
„Viena vieta visada bus užjuodinta - jeigu ten bus informacija
apie asmenis, atėjusius prisipažinti. Kitas dalykas, jeigu,
sakysime, KGB agentai 24 valandas stebėjo žmogų, registravo jo
visą privatų gyvenimą. Dar kartą tą auką liustruoti, visą jo
privatų gyvenimą viešinti mes irgi neturime teisės. Čia būtų
nusikaltimas. Auka dar kartą būtų daroma auka. Šitos informacijos
mes irgi neliesime“, - dėstė T.B.Burauskaitė.
Pasak jos, šiuo metu padaryti „materialiniai“ su viešinimu
susiję darbai - įrengtos patalpos, rengiamasi iš Valstybės saugumo
departamento perimti medžiagą, kuri buvo „su liustracijos darbu
susijusi“.
Su viešinimo projektu pasirengę dirbti 10 centro darbuotojų,
kurie gavo leidimus dirbti su valstybės paslaptimi.
T.B.Burauskaitės teigimu, viešinimo procesas bus dvipakopis.
„Mes norime, kad nebūtų taip, jog istorikas surado dokumentą,
ir mes iš karto jį skelbiame. Specialistai pagal tam tikrą sutartą
mūsų sistemą atrinkinės tuos dokumentus, ir bus grupė ekspertų,
kurie aprobuos juos teikti į viešumą. (...) Trys bus mūsų
žmonės, o paskui kviečiame profesorių Antaną Tylą, Vytautą
Tininį ir Algirdą Endriukaitį“, - teigė centro vadovė.
Anot jos, esant reikalui, bus prašoma teisininkų ar asmens
duomenų apsaugos specialistų pagalbos.
„Jie (dokumentai) bus skenuoti, tai bus faksimilės, tik mes
neįsipareigojame skelbti 100 proc. viską, kas yra archyve. Dėl tų
dviejų priežasčių. Yra ir nereikšmingų - kažkokių pažymų,
statutinių, ideologinių dalykų - ataskaitų pirmieji lapai yra
susieti su plenumais, visokiais partijos uždaviniais. Mes gal kokią
vieną paskelbsime“, - svarstė T.B.Burauskaitė.
Darbas, anot jos, negali vykti labai sparčiai, nes Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro darbuotojai jį
vykdys kartu su tiesioginėmis savo pareigomis ir už tai negaus jokio
papildomo atlygio. Centro vadovė sakė, kad, nors pažadėta, jog
viešinimo funkcijoms vykdyti šiemet turėtų būti skirti keli
šimtai tūkstančių litų, šios lėšos iš Vyriausybės dar
negautos.
„Visi parengiamieji darbai, ką reikėjo padaryti iki kovo 1
dienos, yra padaryti. Tik tiek, kad negavome nė cento šitiems
darbams ir darome iš savo lėšų, kurių metų pabaigoje gal
pristigsime, jei negausime papildomai“, - teigė T.B.Burauskaitė.
Centro direktorė sakė jaučianti prezidentės D.Grybauskaitės
palaikymą numatomiems viešinimo planams, bet kartu pabrėžė, kad
„tas darbas vis tiek turės kontroversiškų nuomonių, vieniems vieni
dalykai nepatiks, kitiems - kiti“.
„Mūsų tikslas parodyti tos institucijos veiklą, poveikį
visuomenei ir asmeniui, kad truputį tų įvairiausių mitų būtų
mažiau ir vienąkart būtų pilnas vaizdas. Mes sau tokį uždavinį
iškėlėme“, - BNS sakė T.B.Burauskaitė.
Praėjusių metų birželį Seimas priėmė vadinamojo
Liustracijos įstatymo pataisos, kuriose nuspręsta paviešinti
buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus, o šis darbas
patikėtas LGGRC.
KGB dokumentų viešinimą remia ir prezidentė D.Grybauskaitė.
Pernai vasarį ji teigė, kad paviešinant archyvuose esančią
medžiagą apie KGB veiklą būtų baigtas jau du dešimtmečius
trunkantis liustracijos procesas.