„Paprastai didėjantis aktyvumas yra palankesnis opozicijos
partijoms. Tai rodo buvę 2000 ir 2002 metų rinkimai“, - sekmadienį
užsidarius rinkimų apylinkėms BNS sakė politologas.
Prognozuojama, kad rinkėjų aktyvumas šiuose rinkimuose sieks
apie 45 procentus. Likus valandai iki balsavimo pabaigos savo valią
jau buvo pareiškę per 43 proc. rinkėjų
„Aktyvumas vietos rinkimuose paprastai būna šiek tiek mažesnis
negu Seimo ar prezidento rinkimuose. Matyt, tokios tendencijos
pasitvirtina“, - teigė A.Krupavičius.
Anot jo, Lietuvoje per trejus savivaldos rinkimus rinkėjų
aktyvumas šiek tiek viršijo 40 proc., per dvejus rinkimus balsuoti
buvo atėję per 50 proc. rinkėjų. Tiesa, 2002 metais savivaldybių
rinkimai vyko su prezidento rinkimais, tai irgi kilstelėjo rinkėjų
aktyvumą.
A.Krupavičius atkreipė dėmesį, kad šiemet šiek tiek yra
sumažėjęs rinkėjų skaičius, palyginti su 2007, 2008, 2009 metų
rinkimais.
„Lyginant Lietuvą su kitomis šalimis, dabartinis rinkėjų
aktyvumas neturėtų būti itin kritikuojamas. Nors jis nėra
aukštas, bet, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje rinkėjų
aktyvumas yra vos per 30 procentų. Bet jeigu žvelgsime į
Skandinaviją, ten aktyvumas yra per 50 proc. ir net siekia 60 proc.
būtent vietos rinkimuose. Taigi, aiškaus nedviprasmiško paveikslo
Europoje vietos rinkimuose irgi nerastume“, - kalbėjo politologas.
Kita vertus, anot jo, sekmadienį vykusių rinkimų aktyvumas
„įkvepia tam tikrų vilčių, kad rinkėjai bus šiek tiek aktyvesni
Lietuvoje“.
Sekmadienį Lietuvos piliečiai rinko savivaldybių tarybas ir
Seimo narį Marijampolės vienmandatėje apygardoje.
Dėl savivaldybių tarybų narių mandatų varžėsi per 16
tūkst. kandidatų, iš viso 60-tyje savivaldybių renkama per 1,5
tūkst. tarybų narių.
Rinkimų teisę Lietuvoje turi 2 mln. 634 tūkst. 582 rinkėjai.