LLRA pirmadienį pareiškė, kad ketina siekti sostinės mero posto. Kandidatais įvardijami vicemeras Jaroslavas Kaminskis, buvęs vicemeras Arturas Liudkovskis, partijos atsakingoji sekretorė bei skyriaus pirmininkė Vanda Kravčionok.
Iš šių trijų kandidatų esą ketinama pasirinkti vieną, kuris bus siūlomas į merus. LLRA ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro Tomaševskio blokas“, negalutiniais duomenimis, Vilniuje surinko 15,16 proc. balsų ir gavo 11 mandatų.
Daugiausiai rinkėjų balsų sostinėje surinkęs visuomeninio judėjimo TAIP lyderis A. Zuokas taip pat sako sieksiąs sostinės mero posto. A. Zuokas ir Vilniaus koalicija Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, išankstiniais duomenimis, gavo 12 mandatų.
„Darbiečiai“ siūlosi būti alternatyva Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams sudarant valdančiąją koaliciją Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas sako, kad jie galėtų palaikyti tiek A. Zuoko, tiek Lietuvos lenkų rinkimų akcijos siūlomą kandidatą į merus.
Negalutiniais duomenimis, Darbo partijai Vilniuje atiteko 8 mandatai ir ji pagal mandatų skaičių yra ketvirtoje vietoje po A. Zuoko ir Vilniaus koalicijos, LLRA ir Rusų Aljanso koalicijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų.
Komentuodamas galimą valdančiosios koalicijos dėlionę Vilniaus miesto savivaldybėje, V. Dumbliauskas sakė, kad tuo atveju, jeigu Darbo partija eitų į valdančiąją koaliciją, ji turėtų 31 mandatą - rimtą daugumą. Pasak politologo, dar įmanomas variantas, kad A. Zuokas arba lenkai apskritai gali būti skirtingose barikadų pusėse.
„Ar jie čia ne per anksti dalijasi tą mero postą? Šiaip tai visiškai įmanoma, kad likusios keturios partijos, gal tai ir mažiau realu, sudaryti koaliciją ir tada lenkų ir A. Zuoko grupė liktų opozicijoje. Sunku pasakyti, ar konservatoriai eitų su Darbo partija, Tvarka ir teisingumu į koaliciją. Man atrodo, čia dar bus labai daug derybų arba viskas išsispręs labai greitai“, - Eltai komentavo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) docentas V. Dumbliauskas.
Kalbėdamas apie antroje vietoje pagal balsus likusią tautinių mažumų partiją, V. Dumbliauskas priminė, kad iki šiol Vilniaus miesto taryboje lenkai geriausiu atveju turėjo keturias vietas. Jie tebuvo žaidėjai ir, jeigu trūkdavo narių sudaryti valdančiąją daugumą, trys vietos tapdavo reikšmingos. Šie rinkimai, politologo vertinimu, buvo netikėtas lenkų kokybinis šuolis ir sunku pasakyti, kaip jie elgsis apsvaiginti tokios sėkmės.
„Manau, kad, jeigu V. Uspaskichas prisijungtų prie A. Zuoko ir lenkų, tai dėl koalicijos visas klausimas būtų išspręstas. Jie tada turėtų 31 mandatą, nors užtenka 26 daugumai. Tokiu atveju būtų perteklinė dauguma. Paskui sunku prognozuoti, kaip jie trise sužaistų. Manau, kad A. Zuokas yra pakankamai ambicingas žmogus ir, kita vertus, tam lenkų-rusų bloke tikrai nebus tokio žmogaus, kuris prilygtų A. Zuokui. Jeigu dar V. Uspaskichas dvejotų, galvotų apie koaliciją, tada galimas variantas būtų, kad A. Zuokas ir lenkai būtų skirtingose barikadų pusėse. Toks variantas visiškai įmanomas. Taigi būna, kad daugiausiai balsų surinkusieji atsiduria opozicijoje, nes jiems vis tiek neužtenka, o tos mažiau surinkusios - susivienija“, - teigė politologas.
Politologas aiškino, kad balsavusieji už A. Zuoką pirmiausia balsavo už jo asmenybės žavesį, lyderystę, daugeliui atmintyje liko A. Zuoko Vilniaus miestui atlikti darbai - sutvarkytas Gedimino prospektas, dangoraižiai dešiniajame Neries krante.
„Jis tiesiog negali būti vicemeru net ir dėl to. Gal tada lenkai pasitenkintų gaudami porą vicemerų postų?“, - svarstė V. Dumbliauskas.
Be to, politologas pastebėjo, kad partijoms dalijantis postus svarbu, kaip jos pasiskirstys įtakas tarp savivaldybės valdomų įmonių.
Pasiteiravus, kaip atrodytų Vilnius Europos kontekste, jeigu jo meras būtų tautinės mažumos atstovas, V. Dumbliauskas sakė, kad tai nebūtų kažkas keista.
„Europoje į tuos dalykus žiūrima kiek kitaip, jie labiau pripratę prie to daugiakultūriškumo. Dėl to nematau kažko ypatingo. Vilnius visą laiką istoriškai daugiatautis miestas, istoriškai lietuvių jame buvo mažuma. Manau, kad būtų privalumas, kad čia puikiai jaučiasi lenkų tautinė mažuma“, - samprotavo apžvalgininkas.
Politologo vertinimu, jeigu tautinių mažumų interesams atstovaujanti Vilniaus valdžia pradėtų labai proteguoti savo tautiečius, pavyzdžiui, sostinės gatvių pavadinimai būtų užrašyti ir lenkiškai, tai sukeltų neigiamą reakciją tarp lietuvių, prasidėtų trintis.
„Tai priklausys nuo to, kaip savivaldybės taryboje esantys lenkų atstovai elgsis. Jie gali sukelti, pagilinti konfliktus. Tas klausimas, kaip sakoma, yra pakankamai gilus, senas. Rusų-lenkų bloko pergalė rodo, kad kažką valdžia negerai darė, žmonės susivienijo tautiniu pagrindu ir balsavo už saviškius, savo kalbos atstovus, ir turime tokį rezultatą, kokį turime“, - apibendrino TSPMI docentas.