O jie suįžūlėjo. Baigiantis 2010-iesiems Lietuvą sudrebino skandalas: fiktyvią interneto parduotuvę beribu.lt įkūrę apsukruoliai galėjo susižerti apie pusę milijono litų.
Schema paprasta – su didžiule nuolaida siūlai prekes, kurių išvis nėra. Susirenki pinigus ir dingsti.
Ant kojų buvo sukelta teisėsauga, neramiai miegojo ir bankų, per kuriuos vykdyti atsiskaitymai, darbuotojai. Tačiau ar kas nors pasikeitė? Niekas.
Nepasimokėte? Šekit jums dar vienas masalas: parduotuvė ebaldurojus.lt, neturinti nieko bendra su seniai žinomu „Baldų rojumi”. Kad pirkėjai nebepamatys užsakytų baldų, už kuriuos jau spėjo ir avansą sumokėti, aišku kaip dieną.
Galima vainoti virtualiąją erdvę prižiūrinčius kriminalistus (tokių Lietuvoje, pasirodo, yra!).
Tačiau jie pasiteisins nekaltumo prezumpcija: kol kas nors nepripažino nukentėjęs, tol apsukruolių neapkaltinsi.
Nuo beribu.lt skandalo praėjo keletas mėnesių. Paprastai teisėsaugininkai mėgsta pasigirti sėkmingomis operacijomis. Tikriausiai šįkart jiems nepavyko, nes eteryje – tyla.
Vis dėlto prieš versdami kaltę pareigūnams pirmiausia pasižiūrėkime į veidrodį – ar neverta prisiminti patarlės, kad žioplą ir bažnyčioje muša?
Tūkstančiai interneto vartotojų kas dieną gauna pranešimų su pasiūlymais iš kokios nors Nigerijos, kuriuose prašoma iš pradžių pervesti kuklius 10 tūkstančių dolerių ir po to jau pasipils milijonai.
Neteko girdėti, kad kas nors būtų susigundęs. O ant smulkesnio jauko kimba kaip pašėlę.