Tam, kad A.Zuokas atsilieptų į V.Landsbergio raginimą gelbėti Lietuvą (nuo ko - nuo lenkų ir rusų?), pastarasis turėtų nesismulkinti, tiesiog prižadėti pradžioje vilniečiams per artimiausius dvejus metus prie minimalaus atlyginimo pridurti dar 1400 litų. Tai maždaug po 700 litų per metus. Ir taip visus devynerius metus - iki 6,5 tūkst. litų sumos 2020 metais.
Tik įdomu, iš kur jis paims tuos pinigus? Spausdins? Išras dar pasauliui nežinomą ekonomikos politikos formulę, kurioje nėra nei infliacijos, nei finansinių krizių, biudžeto, mokesčių? Pritrauks milijardines investicijas? Privers vilniečius renovuoti savo namus? Pradės šimtmečio statybas? Atras po Vilniumi naftos ir dujų telkinius?
Vienu žodžiu, tai greičiau bus šimtmečio fokusas, o mus, fokusininkus profesionalus, nustebinti bus labai sunku.
Štai už tokius kliedesius balsavo gera dalis Vilniaus gyventojų. Ir čia negalima nesutikti su V.Landsbergiu, išvadinusiu nebalsavusius savivaldybių rinkimuose mulkiais. Štai tokių mulkių - balsavusių ir nebalsavusių - dėka turime, ką turime. Belieka sušukti: „Tegyvuoja 6,5 tūkstančių, tramvajus, dviračiai ir Guggenheimo muziejus!“ Nors to muziejaus nebematysime. Matysime „Fluxą“. Už milijardą.
Vienu žodžiu, tikras galvos skausmas žadančiam stebuklą. Prie tokio galvos skausmo pridėti dar ir Lietuvos gelbėjimą nuo lenkų, su kuriais A.Zuokas turės artimai dirbti, - taip, čia vienos galvos nepakanka. Nes V.Tomaševskis nusileisti nesiruošia, jis mat, tas lenkas, nori mero posto savo partijai. Štai čia ir matysime žūtbūtinę kovą tarp lietuvių iš vienos pusės, ir lenkų bei rusų - iš kitos.
Bet kuriuo atveju, už teisę tapti meru A.Zuokas leis lenkams daryti, ką nori. Ir tai tik pradžia. Dėl kelių lotyniškų raidžių pavardžių (ne)rašymo, dėl Seimo narių nejautrumo, provincialumo, dėl nesugebėjimo žaisti aukščiausiame užsienio politikos ešelone, prasidėjo tokia tautinė lenkų ir rusų atgimimo banga, kurios padarinius matysime ir kituose Seimo rinkimuose.
Ar galėjo ir gali vadinamoji tautos moralė, skaityk – prezidentė, ką nors konstruktyvaus nuveikti (išskyrus, žinoma, galvų kapojimą)? V.Tomaševskiui galvos nenukirsi ir iš pasikeitusios tikrovės nei jo, nei V.Uspaskicho neišmesi. Beje, pastarojo byla užsitęsusi iki begalybės, bet ant kilimėlio D.Valys kažkodėl nekviečiamas. Ar tai viskas, ką sugeba prezidentė? Juk jos atsakomybė - ne bloginti, o gerinti santykius su Lenkija. O dabar ir „gelbėti“ Vilnių.
Konservatorių patriarcho rūpestis dėl Vilniaus nuskambėjo lyg vilko kauksmas tyruose. Svetimo vilko tyruose, turiu pasakyti, nes net vilkiško jo kauksmo šiuolaikiniai vilkai nesupranta. Jeigu konservatoriai nori rimtai vaidinti kažkokį vaidmenį Vilniaus savivaldybės taryboje, reikės kuo greičiau pateikti vilniečiams alternatyvą, kurioje rūpestis visais vilniečiais būtų pateiktas konkrečiais skaičiais, nes prieš skaičius nepakukuosi.
Bet iš pradžių konservatoriai turi kuo greičiau susitvarkyti su jau farsu tapusiu D.Kreivio spektakliu. Taip, nenori atiduoti premjeras savo ūkio ministro, gina iki galo. Tai pagirtina. Tik jis turėtų bent įsivaizduoti, kad tas galas neatrodys kaip jis planuoja. Ir kainuos daugiau, nei pačios gerokai kritusios prekės vertė. Premjere, stovėti šalia yra visuomet lengviau nei dalyvauti. Mažiausiai, ko reikia Vilniui, tai konservatorių iškritimo už borto. Būtų gaila, nes rinkimų rezultatai turėtų sustiprinti šią partiją.
V.Landsbergis teisus: Vilnius yra svarbiau. Kaip ten toje dainoje? Wilno nasze?