Kaip ir kam buvo parduotos tradicinės Sartų žirgų lenktynės

Keitėsi ir lenktynių organizatoriai: nuo 1933 m. pagrindine organizatore ir rėmėja buvusi Žemės ūkio ministerija savo poziciją užleido ristūnų lenktynių naujokei VšĮ „Promo events“, kuri iki šiol nėra organizavusi renginių, susijusių su žirgų sportu.

Stebėtina, kad ši įmonė teisę 10 metų iš eilės organizuoti tokio masto renginį įgijo ne viešai skelbto konkurso būdu. O keisčiausia, kad naujųjų organizatorių su vienu iš trijų šiuo metu veikiančių valstybinių žirgynų – UAB Sartų žirgynu – pasirašyta sutartis saugoma po devyniais užraktais. Abiejų šalių atsisakymas pateikti sutartį grindžiamas nenorėjimu viešinti joje minimų... „konfidencialių“ dalykų.

Prie jos dar grįšime, nors kai kurių Sartų ristūnų žirgų lenktynių organizacinio komiteto narių pasisakymai, jog „Promo events“ į Sartų žirgų lenktynes atėjo „sukti“ verslą ir pasiimti pinigus, leidžia daryti prielaidas, jog šiai įmonei pavyko išsiderėti itin palankias šventės organizavimo sutarties sąlygas.

Kaip ir ankstesniais tarptautinių automobilių žiedinių lenktynių Palanga-Klaipėda-Kretinga kelių sankirtoje rengimo metais. Gausybę dalyvių ir žiūrovų kasmet pritraukiantis renginys paminėtas ne atsitiktinai, mat organizatorių braižas skirtinguose renginiuose staiga pasikeisti negali ir panašumų tikrai galima atrasti.

Pasibaigus sutarties galiojimui, „Promo events“ dar pernai lapkritį pateikė Kretingos rajono, Palangos ir Klaipėdos miestų savivaldybių tarybų nariams svarstyti naują bendradarbiavimo sutarties projektą, siūlydama ją sudaryti lygiai tam pačiam laikui, kaip ir dėl Sartų žirgų lenktynių organizavimo – dešimčiai metų.

Pasak Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto nario Konstantino Skieraus, naują sutartį, nustojus galioti senajai, lenktynes organizuojanti įmonė norėtų sudaryti 10–čiai metų. Tarybos nario teigimu, sutartis su „Promo events“ bus pasirašyta tik tuo atveju, jei pavyks susitarti dėl abiem pusėms naudingų sąlygų. Gerai išnagrinėjęs pasiūlytąją sutartį, K. Skierus pakraupo, mat abipuse nauda ši nė nekvepia. „Promo events“ savivaldybėms įsipareigoja tik trasoje iškelti jų vėliavas ir reklamuoti pajūrio kraštą, siekiant į jį pritraukti turistus.

Visos kitos įsipareigojimų nulemtos prievolės gula ant savivaldybių pečių.

„Toje sutartyje yra mūsų savivaldybę žeminantys punktai, mes nesame nusiteikę nei prieš lenktynes, nei prieš „Promo events“, bet negalima taip niekinti savivaldybės. Pagal sutartį savo lėšomis vietinėje spaudoje turime skelbti informaciją apie lenktynes, pavaldžios savivaldybei įstaigos ir įmonės turi užtikrinti pasiruošimą lenktynėms“, – lenktynes organizuojančios įmonės įžūlumu negali atsistebėti K. Skierus.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos Ekonominės plėtros ir ūkio komiteto pirmininkas Algimantas Šoblinskas teigia, kad pasiūlytasis bendradarbiavimo sutarties projektas tinka tik vienai šaliai, tad jį pakeitusi savivaldybės administracija nusiuntė atgal „Promo events“, tačiau net ir praėjus keliems mėnesiams jokio atsakymo nesulaukė.

A. Šoblinskas pasakojo, kad pirmadienį Kretingos rajono meras Juozas Mažeika telefonu kreipėsi į „Promo events“ vadovą Darių Jonušį, klausdamas, ar bus pritarta sutarties sąlygų pakeitimams, tačiau jokio konkretaus atsakymo taip ir neišgirdo.

K. Skierus ir A. Šoblinskas teigia, kad kiekvienais metais, kai vyksta lenktynės, savivaldybes užgriūva galybė gyventojų skundų dėl dulkių, kurios kyla žvyruotame Palangos aplinkkelyje. Ši nesprendžiama problema tęsiasi metai iš metų. Ir nors ne kartą „Promo events“ buvo prašoma spręsti šią problemą ir du kartus per dieną specialiu skysčiu palaistyti kelią, kad būtų išvengiama dulkių debesų, šie jokių veiksmų nesiima.

„Vienas toks laistymas tekainuoja keletą šimtų litų. Ar jiems čia pinigai? – K. Skierus įsitikinęs, kad dėmesys rajono žmonėms neištuštintų įmonės, iš lenktynių gaunančios didžiulį pelną, biudžeto. – Mes juk neprašome asfaltuoti aplinkkelio“.

A. Šoblinskas taip pat nesupranta beribio Vilniaus verslininkų nenoro bent 1000 litų palengvinti pajūrio savivaldybėms tenkančią finansinę naštą.

Nepatenkinti ir pajūrio verslininkai, mat netikėtai jie pasijuto esą užribyje. Sutartyje numatyta, jog jiems be raštiško „Promo events“ sutikimo neišduodami leidimai prekiauti ar teikti maitinimo paslaugas bei organizuoti kitas pramogas renginio teritorijoje ar vesti renginius palei lenktynių trasą Kretingos centro link.

K. Skierus prisimena ankstesnį bendradarbiavimo su „Promo events“ dešimtmetį: „Per dešimt metų mes išsakėme jiems daug „švelnių“ dalykų. Jei jau gauna pelną, tai nors aplinkiniams padėtų. Kretingos meras sudarė darbo grupę, kurioje siūlėme ne uždrausti lenktynes, o kovoti dėl lygiateisių sąlygų. Nors verslininkams Kretingos pusėje neleidžiama prekiauti, kai vyksta lenktynės, mokesčiai ir rinkliavos už leidimus prekybai eina „Promo events“, o savivaldybės lieka baudžiauninkėmis. Jiems pelnas, o mums darbas ir nepatogumai. Savivaldybėms naudos tik tiek, kad per lenktynes leidžiama merams pastovėti VIP tribūnoje ir iškabinamos jų vėliavos.

Mes ne prieš lenktynes, norime jose dalyvauti, tačiau siekiame, kad nebūtų ignoruojami vietos verslininkai“.

Grįžtant prie Sartų žirgų lenktynių temos reikia pasakyti, kad ne visi džiaugiasi tuo, kaip buvo įverslinta ši šventė. Ypač kai „Promo events“ kartu su „Krasta Auto“ Sartuose surengė BMW šventę: žiūrovai gūžčiodami pečiais kalbėjo, jog automobiliai nustelbė žirgus. Po renginio Lietuvos ristūnų sporto sąjungos prezidentas ir Sartų lenktynių organizacinio komiteto narys Arūnas Cicėnas sakė manantis, jog „Promo events“ tas pats, kam parduoti Sartus:

„Šiais metais renginį pardavė BMW, kitais metais galbūt parduos „Audi“. Šiemet varžybos man priminė BMW šventę. Praktiškai nieko daugiau nemačiau. BMW šventė užgožė netgi ministeriją. Anot A. Cicėno, renginyje automobiliai buvo aukštinami labiau nei žirgai, jų augintojai ar treneriai. Iš dalies su juo sutinka ir VšĮ „Respublikinė lenktyninių žirgų lyga“ direktorius ir vyriausiasis Sartų varžybų teisėjas Stasys Svetlauskas, teigiantis, kad šiųmečiame renginyje automobiliai pakeitė žirgus.

Jis nerimauja, kad dar per anksti Žemės ūkio ministerijai nusišalinti nuo šventės organizavimo ir gal net nelogiška.

„Organizuoti tokio masto renginį nėra lengva, ypač kai nesi susijęs su žemės ūkiu, žirgų auginimu ir jų sportu“, – apie didžiules vilniečių ambicijas kalba S. Svetlauskas.

Kitas naujųjų organizatorių inicijuotas sprendimas statyti svečių palapinę prie tribūnų, sukeičiant maitinimo ir prekybos zonas, užkliuvo Etninės kultūros globos tarybos nariui, Rytų aukštaičių sambūrio seniūnui, beje, taip pat konkurso „Sartai 2011“ organizacinio komiteto nariui Algirdui Svidinskui, kuris apgailestauja, jog jo siūlymai posėdžiuose to nedaryti buvo neišgirsti. Pasak jo, tai grubi klaida, nes yra kategorija žmonių, kuriems maitinimo zona – galutinis taškas tokiose šventėse.

„Jau po poros valandų policija turi surinkti juos kaip obuolius krituolius“, – sako nusivylęs sumanymo sukeisti zonas vietomis įgyvendinimu A. Svidinskas.

Jis sako norėjęs, kad ambasadoriai ir kiti aukšti pareigūnai, išėję iš palapinės pasižvalgyti, susipažintų su mūsų tautos tradicijomis ir kultūra, tačiau garbūs svečiai matė kiek kitokį, liūdnesnį vaizdą.

Etninės kultūros globos narys apgailestauja, kad organizuojant Sartų žirgų lenktynes nebuvo išklausyti tie, kurie jau pasimokė iš savo patirties. Jo nuomone, kartoti senas klaidas yra tiesiog neprotinga. O siekiant įverslinti turintį tokias gilias tradicijas renginį, tai daryti reikia pamažu ir neradikaliai.