Trečiadienį spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir kitų šalių europarlamentarai, V.Tomaševskis sakė, kad lenkų tautinės mažumos teisės bus dar labiau apribotos, jeigu bus priimtas naujas Švietimo įstatymas. „Tačiau aš tikiu, kad Lietuvos Seimas tokio įstatymo nepriims, kadangi jis būtų neteisėtas“, - sakė jis.
Į Vilnių atvykę Europos Parlamento nariai iš Jungtinės Karalystės, Belgijos, Olandijos, Čekijos, Vengrijos, Lenkijos, Danijos diskutuoja apie tautinių mažumų bei jų teisių Europoje problemas, ypač atkreipiant dėmesį į lenkų tautinės mažumos problemas Lietuvoje.
Pasak V.Tomaševskio, europarlamentarai svarsto „tradicinių, autochtoninių tautinių mažumų problemas“. „Autochtoninių mažumų teisės turi būti daug platesnės negu, sakykime, kitų mažumų, pavyzdžiui, emigravusių. Lietuvoje autochtonais reikėtų vadinti baltarusių, žydų, lenkų tautines mažumas, taip pat sentikius“,- teigė jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis apgailestavo, kad lenkų tautinė mažuma savo gyvenamose vietovėse negali vartoti savo gimtosios kalbos nei užrašuose, nei administracinėse įstaigose.
„Dar didesnė problema, kad už savo gimtosios kalbos vartojimą yra skiriamos baudos. Manau, neleistina yra tai, kad 21 amžiuje Europos Sąjungoje autochtoninės tautinės mažumos būtų baudžiamos už savo gimtosios kalbos vartojimą savo gausiai apgyvendintose teritorijose“, - sakė V.Tomaševskis.
Politikas ypač pagyrė Čekiją už lenkų tautinės mažumos teisių įgyvendinimą.
Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pirmininko pavaduotojas Janas Zahradilas iš Čekijos sakė, kad jo šalyje gyvena apie 50 tūkst. lenkų.
„Čekijoje gyvena apie 50 tūkst. lenkų ir turi apie 60 mokyklų. Ką čia lyginti?“ - svarstė V.Tomaševskis, taip pat pagyręs Čekijoje priimtą Tautinių mažumų įstatymą.
Europos Parlamento narys Ryszardas Legutko iš Lenkijos akcentavo draugišką nusiteikimą Lietuvos atžvilgiu, tačiau apgailestavo dėl lenkų tautinės mažumos teisių.
„Mūsų informacija, kurią turime, susijusią su lenkų mažumos teisių apribojimu Lietuvoje, yra pakankamai skaudi. Nelabai suprantame, kodėl šalis, kuri puikiai tvarkosi, būtent šioje srityje atsilieka nuo kitų ES valstybių“, - sakė europarlamentaras.
Jo nuomone, reikėtų išspręsti lenkų tautinės mažumos pavardžių rašymo problemą.
Europarlamentaras Lajošas Bokrošas iš Vengrijos teigė, kad Lietuva sustiprėtų, suteikdama daugiau teisių joje gyvenančioms lenkų, baltarusių, rusų tautinėms mažumoms. „Tai, kad jie gyvena kartu su lietuviais, nėra grėsmė, nes jie visi myli Lietuvą“, - sakė jis.
Ketvirtadienį europarlamentarai ketina aptarti svarbiausias žemdirbystės problemas ES šalyse, skiriant ypatingą dėmesį naujoms valstybėms narėms. Sesijai pirmininkaus Europos Parlamento nariai Jamesas Nicholsonas bei Januszas Wojciechowski.
Oficialų susitikimą Lietuvos sostinėje EP frakcija rengia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei jos pirmininko, Europos Parlamento nario V.Tomaševskio kvietimu.
Jo vertinimu, šis pirmasis išvažiuojamasis visos Europos Parlamento frakcijos posėdis Vilniuje - reikšmingas istorinis įvykis.
A.Kubiliui nesuprantami V.Tomaševskio skundai dėl lenkų padėties Lietuvoje
Ministras pirmininkas Andrius Kubilius
sako, kad jam nesuprantami europarlamentaro ir Lenkų rinkimų akcijos
vadovo Valdemaro Tomaševskio skundai dėl esą prastos lenkų
mažumos padėties Lietuvoje.
Konservatorių lyderis trečiadienį pabrėžė, kad Lietuva yra
vienintelė šalis už Lenkijos ribų, kur lenkų kalba galima gauti
išsilavinimą nuo darželio iki universiteto, todėl kyla klausimas,
kodėl nesiskundžiama, pavyzdžiui, situacija Vokietijoje.
„Lietuva yra vienintelė šalis, kur lenkų tautinės kilmės
žmonės gali gauti išsilavinimą nuo darželio iki universiteto. Tai
kas čia blogo. Aš nesuprantu, kodėl ponas Tomaševskis
nesiskundžia pavyzdžiui, lenkų švietimo situacija Vokietijoje,
tada galėtų labai realiai vertinti situaciją. Kodėl reikia skųsti
situaciją Lietuvoje, tai man visiškai yra neaišku“, - trečiadienį
Vyriausybėje žurnalistams kalbėjo A.Kubilius.
Trečiadienį V.Tomaševskis savo inicijuotame kai kurių Europos
konservatorių ir reformatorių frakcijos atstovų susitikime Vilniuje
sakė, kad dėl Seime svarstomo naujo Švietimo įstatymo bus
prarastos lenkiškos mokyklos, pranešė naujienų portalas delfi.lt.
A,Kubilius tvirtino, kad europarlamentaro kalbos yra nutolusios
nuo realybės.
„Aš tiktai galiu priminti tai, ką aš ne vieną kartą esu
sakęs ir kolegoms Lenkijos vyriausybėje ir tam pačiam
V.Tomaševskiui, - ne vieną kartą esu sakęs, kad kuo kuo, bet
skųstis lenkų švietimo situacija Lietuvoje tai tikrai nėra jokio
pagrindo“, - teigė premjeras.
Pasak A.Kubiliaus, nors Lietuvoje gyvena 200 tūkst. iš 10 mln.
už Lenkijos ribų gyvenančių lenkų, būtent Lietuvoje yra
didžioji dauguma lenkiškų mokyklų.
„Visame pasaulyje už Lenkijos ribų yra 160 mokyklų. Lietuvoje,
jeigu skaičiuoti ne tik grynai lenkiškas mokyklas, bet ir dvikalbes
mokyklas, kur yra pavyzdžiui ir lenkų klasės, ir rusakalbių
klasės, tai yra beveik 100 lenkiškų mokyklų. Iš 160 - 100
lenkiškų mokyklų. Vienintelis (lenkiškas - BNS) universitetas už
Lenkijos ribų yra Lietuvoje“, - kalbėjo premjeras.