Vyriausybės vadovas taip pat teigė, kad jį stebina
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovybės veiksmai šioje
situacijoje.
„Prezidentė turi teisę nesutikti su premjeru dėl kurio nors
ministro, bet visuomenė turi teisę žinoti tokio nesutikimo
argumentus ir žinoti, ar tie argumentai yra pagrįsti“, - Žinių
radijui sakė A.Kubilius.
Pasak premjero, šiuo atveju svarbu apsaugoti konstitucinę
valstybės sistemą nuo kompromitacijos. A.Kubilius pabrėžė, kad
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) turi duoti atsakymą,
ar pagrįsti kaltinimai ministrui, kad jis blogai atsiskyrė nuo savo
buvusio verslo.
„Prezidentė pasakė, kad ministras lyg ir sėdi ant dviejų
kėdžių. Visuomenė turi teisę žinoti, ar jis tikrai sėdi, ar yra
kokie nors interesų konfliktai. Tai turi atsakyti VTEK, ir tada
spręsim“, - teigė premjeras.
Anot A.Kubiliaus, visuomenei dabar gali būti sunku suprasti, kodėl ministrui išsakomas nepasitikėjimas.
Kita vertus, A.Kubilius teigė, kad ministras dėl tolesnio darbo
gali apsispręsti įvertinęs ir kitas aplinkybes, ne vien VTEK
išvadas.
Ministras pirmininkas interviu taip pat sakė, kad jį stebina STT
vadovybės veiksmai šioje situacijoje, nes su šia institucija
ministro nurodymu Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas „intensyviai
bendravo“ nuo pernai metų liepos.
„Mane stebina net ir STT vadovybės veiksmai, nes pažymoje
aprašyti pastarojo pusmečio įvykiai, o STT žino, kad nuo praėjusių
metų liepos mėnesio ministro nurodymu Viešųjų pirkimų tarnybos
vadovas intensyviai bendravo su STT pareigūnais dėl tų atvejų,
kurie aprašyti pažymoje“, - kalbėjo A.Kubilius.
„Stebina, kad STT vadovai savo negebėjimu tinkamai paaiškinti
situacijos leidžia kompromituoti tokį bendradarbiavimą. STT
turėtų ieškoti būdų, kaip apsaugoti tuos, kurie kovoja už
viešųjų pirkimų skaidrumą“, - kalbėjo ministras pirmininkas.
Komentuodamas ūkio ministro pateiktą pažymą apie patirtą
spaudimą, susijusį su viešaisiais pirkimais, A.Kubilius teigė, kad
šiame rašte esanti informacija „kai kam kelia nerimą, todėl ją
stengiamasi sumenkinti“. Vyriausybės vadovas atkreipė dėmesį, kad
ministras jau įvardijo kelis atvejus, kurie susiję su bendrove
„Vilniaus vandenys“ ar Valdovų rūmų statyba.
„Aš matau, kaip ministro parašyta pažyma sukelia nerimo, kuris
visų pirma pasireiškia tuo, kad bandoma ją labai sumenkinti“, -
sakė A.Kubilius.
Kalbėdamas apie esamą situaciją, ministras pirmininkas taip pat
užsiminė, jog būtina siekti didesnio skaidrumo žiniasklaidoje.
„Viešoji erdvė turi būti labai sistemingai skaidrinama. Trijų
valdžių atstovai turi deklaruoti savo turtą ir pajamas, ketvirtoji
valdžia kol kas lieka už tokių priemonių ribų. Manau, kad šiuo
keliu reikia taip pat eiti labai nuosekliai“, - sakė A.Kubilius.
Ūkio ministrą trauktis iš pareigų ragina prezidentė Dalia
Grybauskaitė, kuri sako, kad jis politiškai susikompromitavo, kai
pasirodė informacija apie galimą jo interesų supainiojimą skiriant
Europos Sąjungos (ES) paramą. Ministras kritikos sulaukia ir dėl
galimai netinkamai pildomų deklaracijų. Vyriausioji tarnybinės
etikos komisija savo kaltę neigiančio ministro elgesį svarstys
kitą savaitę.
STT vadovas Žimantas Pacevičius yra sukritikavęs ūkio ministro
ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovo viešus teiginius apie patirtą
spaudimą, esą tai trukdo tyrimui. Pastarosiomis dienomis įstaigos
vadovas žiniasklaidai taip pat kalbėjo, kad ministras neatsiliepia
į telefono skambučius, todėl kyla problemų susitarti dėl
apklausos.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
(VTEK) kitą antradienį svarstys, ar ūkio ministras D.Kreivys
supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Komisija vertins, ar ūkio ministro elgesys, ministerijai skiriant
ES struktūrinių fondų paramą mokykloms, kurių rekonstrukcijos
darbus atlieka su jo motina susijusi bendrovė, atitinka Viešųjų ir
privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo
nuostata, pranešė komisija.
Tyrimą dėl D.Kreivio komisija pradėjo sausio pabaigoje, gavusi
Seimo nario Algirdo Butkevičiaus kreipimąsi.
Komisijos sekretoriato vadovas Gediminas Sakalauskas anksčiau BNS
sakė, kad tyrimas gali trukti ne trumpiau kaip tris mėnesius. Anot
jo, vien mėnesį bus laukiama, kol komisijai bus pateikti visi
tyrimui reikalingi dokumentai.
A.Butkevičius prašo išsiaiškinti, ar D.Kreivys galėjo,
nesilaikydamas nusišalinimo pareigos, dalyvauti priimant sprendimus,
susijusius su įmonių „Stamija“ ir „Makveža“, kurių akcininkė yra
D.Kreivio motina, ir tai galbūt paskatino „neįprastai sėkmingą“
įmonių plėtrą.
D.Kreivys nuolat neigia žiniasklaidos pranešimus, neva su juo
susijusios įmonės yra gavusios valstybinių užsakymų ir ES
paramos.
Pernai rugsėjį ūkio ministras pasirašė įsakymą, kuriuo
patvirtinta ES parama dviem projektams, kurių konkursus laimėjo
minėtos bendrovės - Karoliniškių gimnazijos renovacijai skirta
daugiau kaip 2,34 mln. litų, o „Ąžuolyno“ mokyklai - 3,64 mln.
litų.
Konkursus dėl šių mokyklų renovacijos laimėjo D.Kreivio
motinos Florentinos Kreivienės iš dalies valdoma bendrovė
Specializuota komplektavimo valdyba (SKV) ir bendrovės „Dalsta“ bei
ir „Bikusta“.