Valstybės kontrolieriaus pavaduotojos įsitikinimu, finansinio
audito planavimo ir veiklos audito strateginių ir išankstinių
tyrimų temos turėtų rasti daugiau vietos auditorių mokymo
programose.
Valstybės kontrolės specialistai pažymi, kad auditų rezultatų
viešinimas skatina biudžeto lėšų naudojimo kontrolę, drausmina
biudžeto lėšų naudotojus, sukuria palankias sąlygas rekomendacijoms
įgyvendinti.
Išorinės peržiūros metu pastebėta, kad visos tarnybos turi
galimybę savivaldybių interneto puslapiuose skelbti informaciją
apie savo veiklą ir jos rezultatus. Tačiau viena iš dvylikos
tarnybų, kuriose buvo atlikta peržiūra, skelbia ne visas audito
ataskaitas ir išvadas.
Valstybės kontrolės nuomone, savivaldybių kontrolės ir audito
tarnybos turėtų atlikti ne tik finansinius, bet ir veiklos auditus,
tačiau beveik pusė tarnybų, kuriose atlikta peržiūra, veiklos
auditų neatliko.
Valstybės kontrolieriai kaip teigiamą pavyzdį pateikė atvejį,
kuomet siekiant užtikrinti tinkamą audito kokybę tarnyboje, kurioje
dirba tik vienas darbuotojas, audito kokybės kontrolę vykdė kitos
savivaldybės kontrolierius. Vis dėlto, įvertinus finansinio ir
veiklos auditų išorinės peržiūros metu nustatytus dalykus,
konstatuota, kad auditų kokybės kontrolė buvo nepakankama.
Vertinant finansinį auditą daugiau negu pusėje tarnybų
pastebėta reikšmingų nukrypimų nuo valstybinį auditą
reglamentuojančių teisės aktų, o tai, pasak Valstybės kontrolės
specialistų, turi neigiamos įtakos bendrai audito kokybei.
Nepakankamai dėmesio skiriama audito planavimui - susipažinimui su
subjektu, rizikos veiksnių nustatymui ir vertinimui, ne visuomet
buvo atliekami visi planavimo etapo darbai - ne visada buvo
vertinama galimybė naudotis vidaus auditoriaus atlikto darbo
rezultatais, rizika dėl susijusių šalių ir dėl ankstesnio audito
rezultatų. Daugelyje tarnybų, kuriose atlikta auditų peržiūra,
nustatytos klaidos gaunant audito įrodymus, kurios turėjo įtakos
audito kokybei.
Peržiūros metu buvo vertinami savivaldybių biudžeto vykdymo
ataskaitų auditai, kurie apima visą savivaldybės biudžetą.
Savivaldybių įstaigose tarnybos dažnai atlieka ir kitus finansinius
auditus, kurie turėtų būti savivaldybės biudžeto vykdymo ataskaitų
audito dalis.
Peržiūros metu nustatyta, kad atlikdamos auditus kai kurios
tarnybos nevertino galimybės naudotis atliktų finansinių auditų
rezultatais bei jų įtaka atliekamam auditui. Kitos tarnybos šią
galimybę įvertino, tačiau gauti tik nedidelės dalies išlaidų audito
įrodymai. Valstybės kontrolės nuomone, atliekant audito procedūras
asignavimų valdytojų įstaigose turėtų būti apimta reikšminga
išlaidų dalis.
Vertinant veiklos auditų dokumentus nustatyta, kad nepakankamai
dėmesio skiriama audito planavimui. Kaip parodė auditų išorinė
peržiūra, visų veiklos auditų metu nebuvo atliekamas strateginis
tyrimas, o daugeliu atvejų - ir išankstinis tyrimas. Planuose
netinkamai suformuluoti klausimai ir hipotezės, tam tikrais
atvejais - kriterijai ir laukiamas audito poveikis.
Kontrolieriai pastebėjo, kad visų nagrinėtų auditų ataskaitose
daugiau dėmesio skiriama audituojamo subjekto veiklos teisėtumo, o
ne ekonomiškumo ir efektyvumo vertinimui, kaip akcentuota auditų
tikslo apibrėžime.
Dažnai ataskaitose būta daug perteklinės informacijos -
perrašomi faktai ir cituojami dokumentai, audituojamo subjekto
vidaus normatyviniai aktai. Todėl jos neaiškios ir sunkiai
skaitomos, be to, jose per mažai analitinių apibendrinimų,
ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo vertinimų. Ne visais
atvejais audito rekomendacijos buvo suformuluotos taip, kad būtų
galima fiksuoti jų įgyvendinimą, teigia valstybiniai auditoriai.