Kaziukas pražysta Vilnijos verbomis

Vladas KASPERAVIČIUS ("Ūkininko patarėjas")
Vilniaus pašonėje esančių Kriaučiūnų, Platiniškių, Salotės, Vilkeliškių, Sudervės kaimų moterys nuo seno riša verbas. Įstabiausia, kad ši tradicija gyva tik Vilnijoje. Gausiausiai verbų rišėjų esama Platiniškių kaime.
Senųjų Trakų gyventojų Domicelės ir Kazimiero Kasperavičių auksinių vestuvių proga buvo pasidabinta Jadvygos Kunickos iš Kriaučiūnų rišta verba (1982 m.).
Daugiau nuotraukų (1)
Veronikai Višnevskai jau per 70 metų, tačiau atėjus ilgiems žiemos vakarams ji neskubėdama riša savo verbas. Senolė pasakoja, kad jai buvo smagu stebėti mamos rankose gimstančius nedidelius spalvotus stebuklus iš džiovintų žolynų. Iš mamos ir perėmusi norą tęsti tradiciją.
V. Višnevska džiaugiasi, kad sugebanti per dieną bent vieną verbą surišti, kai jos duktė Teresa Jasinska jų 5–6 pagamina. Tiesa, šios dvi moterys riša dideles verbas, jos storos, sunaudojama daug džiovintų žolynų.
Kaimynės Juzefos Urbanovič verbos dvigubai mažesnės ir lieknesnės, dėl to ji sugeba per žiemos metą surišti 200 ir daugiau savo stiliaus verbų.
– Negaliu miegoti, į galvą ateina vis naujos verbos versijos, – sako J. Urbanovič. – Turiu keltis ir eiti išbandyti naują derinį. Tai kūrybinis darbas, kitaip neišeitų įdomios ir spalvingos verbos. Juzefa atitekėjo į Platiniškes iš Sudervės. Nors atstumas tarp šių kaimų netolimas, tačiau ten verbų niekas nerišo. To amato ji išmokusi anytos namuose.
Agatą Granicką rišti verbas išmokė mama Danuta Višnevska. Motina su mama šią senovinę tradiciją puoselėjančios labai nuoširdžiai. Juodvi verbas rišti pradeda pasibaigus bulviakasiui.
– Verbos labai paklausios, – sako Agata. – Prieš Kaziuko mugę ir artėjant Verbų sekmadieniui į kiemą vis suka ir suka verbų supirkinėtojai. Daugelis nori pasipelnyti iš mūsų darbo. Nemažai verbų superkama, o po to parduodama Lenkijoje.
Jauna moteris stengiasi savo šeimos verbas parduoti pati, nes supirkinėtojai siūlo labai mažas kainas.
Žolynai
Kiekvieno verbų rišėjo kiemo ūkinio pastato pastogėje džiūsta žolynai – medžiaga būsimoms verboms. Moterys visą vasarą skina tinkamus žolynus pievose, augina gėlių savo darželiuose ir šiltnamiuose. – Dar žoliaujame dirvonuojančiuose laukuose apie Trakus, Lentvarį, – pasakoja Agata. – Ką reiks daryti, kai visi laukai bus suarti? Verboms reikia daug medžiagos.
Naudojamos samanos, bruknienojai, pataisai, katpėdėlės, šlamučiai, kraujažolės, kiškio ašarėlės, motiejukai, pipirnės, gubojos, darželinės hortenzijos, kukurūzų šluotelės, gelsvalapiai skaisteniai, kurie džiovinami nepraranda savo spalvos ir formos. Viršūnėms naudojamos dirsės, nendrės, lendrūnai, paprastosios miglės, baltosios smilgos, šunažolės.
Kai kuriuos augalus tenka dažyti geltonai, žaliai, raudonai. Spalvingos verbos labiau patrauklios. A. Granicka yra surišusi 3,51 m aukščio verbą. Ji yra įtraukta į Lietuvos rekordų knygą. Tiesa, kaimyninio Čekoniškių kaimo moterys buvo sukūrusios net šešių metrų aukščio verbą, tačiau belaukiant rekordo fiksuotojų ji netikėtai perlūžo pusiau, taigi Agata šiuo metu yra aukščiausios verbos, surištos Lietuvoje, taip pat ir pasaulyje, autorė.
Platiniškių kaimo apylinkes ketinama skelbti Verbų draustiniu, saugomu valstybės.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.