Tai spaudos konferencijoje paskelbė Teisėjų garbės teismo
pirmininkas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Antanas
Simniškis.
„(Teisėjų garbės teismas) pripažįsta pagrįstą bei
atitinkančią teisės aktų reikalavimus Teisėjų etikos ir
komisijos drausmės komisijos išvadą, kad teisėja savo kaip
Lietuvos Respublikos pilietės teises ir pareigas turėtų
įgyvendinti taip, kad būtų laikomasi Teisėjų etikos kodekso
reikalavimų, nes ji yra ne tik Lietuvos Respublikos pilietė, bet ir
teisėja, kuriai taikomasi specialūs elgesio standartai“, - sakė
Teisėjų garbės teismo pirmininkas.
Pasak Garbės teismo, N.Venckienė nuolat viešai per įvairias
masinės informacijos priemonės išsakydama nuomonę apie netinkamą
vadinamosios pedofilijos bylos tyrimą, komentuodama tyrimą
vykdančių pareigūnų ir prokurorų sprendimus pažeidė Teisėjų
etikos kodekso nuostatas.
Be to, kodeksas buvo pažeistas tuomet, kai N.Venckienė
išsakydavo savo nuomonę apie bylos dalyvius, ir taip pažeisdavo
nekaltumo prezumpciją.
Teismas taip pat konstatavo, kad N.Venckienė viešai kaltino
nužudytąjį teisėją Joną Furmanavičių ir taip siekė jį
sumenkinti, paversti paniekos vertu žmogumi, skelbė informaciją
apie neva teismuose ir prokuratūroje susiformavusį pedofilų klaną
ir sakė, kad dėl to esą pedofilijos bylą niekada nebus objektyviai
išnagrinėta. Šiai atvejais, pasak Garbės teismo, buvo pažeistas
Teisėjų etikos kodeksas.
Pažeidimai buvo konstatuoti ir teisėjos veiksmuose, kada jį
konsultuodavo pernai pavasarį rastą mirusį brolį Drąsių Kedį,
rašydavo jo vardu skundus, prašymus, kitus dokumentus.
Teisėjų etikos kodeksas, anot Garbės teismo, buvo pažeistas ir
tuomet, kai N.Venckienė savo darbo kompiuteryje įvardino dokumentus
įžeidžiamais, nepagarbiais ir necenzūriniais žodžiais.
Pasak A.Simniškio, Teisėjų etikos kodekso nuostatų teisėjai
turi laikytis tiek atlikdami pareigas, tiek vykdydami veiksmus, kurie
nėra tiesiogiai susiję su pareigų atlikimu.
Teisėjų garbės teismo sprendimas per 10 dienų nuo jo priėmimo
gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.
„Teisėjų garbės teismas (...) turi individualizuoti skiriamą
drausminę nuobaudą“, - sakė A.Simniškis, paklaustas, kodėl
būtent tokia nuobauda buvo skirta.
Anot jo, atsižvelgta į sukeltas pasekmes, sunkumą, kaltę,
adekvatumą.
Pasak Teisėjų garbės teismo pirmininko, papeikimas „apribos
teisėjos galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais“.
Tai pirmoji N.Venckienės drausminė nuobauda.
Teisėjai N.Venckienei drausmės byla buvo iškelta pernai
rugpjūtį dėl jos veiksmų rašant skundus, pareiškimus ir kitus
dokumentus D.Kedžio vardu
Kauno teisėją apskundė jau miręs vadinamosios Kauno
pedofilijos bylos įtariamasis Andrius Ūsas bei D.Kedžio buvusi
gyvenimo draugė ir vaiko motina Laimutė Stankūnaitė, Kauno
apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis.
A.Ūsas skunde tvirtino, kad teisėja N.Venckienė formavo
išankstinę nuomonę apie jį neturėdama jokių įrodymų,
šmeiždavo jį ir tokiu būdu pažeidė teisėjų etiką. Jis tikino,
kad N.Venckienė pasitelkusi „rafinuotus, prieštaraujančius moralei“
būdus, pasinaudodama žiniasklaida darė spaudimą ikiteisminį
tyrimą atliekantiems pareigūnams.
Be to, skunduose teigiama, kad teisėjos tarnybiniame kompiuteryje
aptikta tekstinių laikmenų - skundų, prašymų ir kitų dokumentų,
kurie rašyti tiek N.Venckienės, tiek D.Kedžio vardu. Tų laikmenų
autorė yra N.Venckienė, ir jie yra pavadinti nepagarbiais, asmenis,
kurie susiję su baudžiamąja byla, įžeidžiančiais žodžiais.
Dėl tokiu būdu parodytos nepagarbos N.Venckienę TEDK apskundė ir
K.Betingis.
L.Stankūnaitės skunde teigta, kad N.Venckienė, šiuo metu - jos
mažametės dukters globėja, kurstė savo brolį, 7 mėnesius darė
pornografinio pobūdžio įrašus, pasitelkę lėlę abu mokė
mergaitę seksualinio pobūdžio veiksmų. Be to, pasak
L.Stankūnaitės, teisėja viešino mergaitės tapatybę. Skunde taip
pat tvirtinama, kad N.Venckienė kurstė ir provokavo neramumus bei
nevykdė Kėdainių rajono apylinkės teismo nutarties dukrą perduoti
motinai. L.Stankūnaitė abejojo psichine teisėjos būkle ir
tvirtino, kad jos veiksmai yra neteisėti.