Šalies vadovė interviu lenkų kalba transliuojančiam radijui
„Znad Wilii“ sakė, jog jai nebuvo netikėta lenkų tautinės mažumos
pagrindu sukurtos koalicijos sėkmė sekmadienį vykusiuose
savivaldybių tarybų rinkimuose.
„Jeigu lenkai šiandien Vilniuje gali tapti ir turėti merą savo
tautybės - tai yra Lietuvos pilietis, augęs čia, gimęs
greičiausiai, išsilavinimą gavęs, dirbęs Lietuvoje - tai puiku.
Bet kuris Lietuvos pilietis, jeigu jam įstatymas leidžia būti
išrinktam ir būti meru - prašau“, - teigė D.Grybauskaitė
penktadienį transliuotame interviu.
Ji sakė besidžiaugianti, jog šalies tautinės mažumos yra aktyvios politiškai ir gina savo interesus bei pridūrė, kad pati
yra vilnietė ir moka lenkiškai. Prezidentės nuomone, leidimas
rinkimuose dalyvauti įvairiems aljansams sudarė „labai gerą“
konkurenciją tradicinėms partijoms.
„Tai gerai, tai rodo pilietiškumą ne tik tautinių mažumų, bet
tiesiog pilietiškumo augimą. (...) Aš labai džiaugiuosi, tiktai
noriu palinkėti visiems, tame tarpe ir šitam aljansui pasinaudoti
savo laimėjimu būtent žmonių naudai, o ne savo atskirų ambicijų
ar politinių interesų naudai“, - kalbėjo šalies vadovė.
Pasak jos, tokia grėsmė visuomet yra, ir Lietuvoje naujų
politinių junginių atsiradimo metu buvo daug tokių pavyzdžių.
„Būti politiku ir patyrusiu tam reikia ne tik žinių, tam reikia
supratimo, kad politikas turi dirbti žmogui, o ne sau. To trūksta
visiems“, - sakė D.Grybauskaitė.
Kartu prezidentė pabrėžė, jog „Lietuva visada buvo turtinga
tiek, kiek ji sugebėjo pasinaudoti visų tautybių žmonėmis, kurie
gyvena Lietuvoje nuo viduramžių“.
Lenkų rinkimų akcijos ir Rusų Aljanso koalicija „Valdemaro
Tomaševskio blokas“ per sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus
sostinėje iškovojo 11 mandatų iš 51 ir išsakė norą siūlyti
kandidatą į Vilniaus merus.
Emigracija - ne tik valdžios bėda
Prezidentė taip pat sako, kad didelius emigracijos mastus lemia ne
vien ekonomika, o sprendimų turi ieškoti ne tik valdžia -
požiūrį turi keisti ir patys žmonės.
„Turime atsispirti kitai tendencijai iš principo. Esu daug
gyvenusi užsienyje, ten nėra lengviau ir ten nėra geriau. Už
Tėvynę nieko geriau nėra“, - interviu radijui „Znad Willi“ sakė
prezidentė.
Pasak D.Grybauskaitės, netinkama vien klausti, ką turi daryti
valdžia - ne mažiau svarbios ir nuotaikos, kurios Lietuvoje yra
negatyvesnės nei kitur Vakarų Europoje.
„Jūsų požiūris ir klausimas - „ką valdžia turi padaryti“.
Šis procesas ne visai valdžios. Pirmiausia - patys žmonės, jų
nuotaikos. Ne viskas taip blogai. Daug važinėju ir matau, kokia
ekonominė situacija kitose šalyse - krizė visur. Bet požiūris ir
reakcija, kaip mes neigiamai mes į tai žiūrime yra daug sunkesnė
negu kitose šalyse“, - pabrėžė prezidentė.
„Mes vertiname tuos pačius procesus daug blogiau negu kiti
Vakarų Europos žmonės. Mes liūdime, kritikuojame save labiau,
panikuojame labiau, vertiname neigiamiau“, - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Šalies vadovė tvirtino, kad emigracija yra ne tik ekonominė,
svarbu ir galimybės gyventojams realizuoti save.
„Emigracija yra ne tik ekonominė. Žmonės emigruoja ne tik
todėl, kad nėra darbo, bet didele dalimi ir dėl įvairių
nuotaikų, galimybių realizuoti save, dalyvauti aktyviau politiniame
gyvenime“, - sakė prezidentė D.Grybauskaitė.
Ji sakė, kad prie blogų nuotaikų formavimo prisideda ir
žiniasklaida, kurioje vyrauja neigiamos žinios. Pasak prezidentės,
emigracija daro didelę tiek ekonominę, tiek moralinę žalą.
Ekonomika atsigauna
Vis dėlto D.Grybauskaitė pastebi, kad Lietuvos ekonomika pamažu atsigauna, tačiau perspėja, kad
dėl energetikos grėsmių pasaulyje dar anksti džiaugtis.
„Kalbėti apie krizės pabaigą - anksti, nes visoje Europoje,
kaip ir praktiškai globalioje ekonomikoje, apie tai kalbėti yra
anksti. Kalbėti, kad visiškai jokių grėsmių neliko, negalime -
atvirkščiai, manau, kad ta banga, ypač energetikos srityje, dar tik
ateina. Mes galime matyti tam tikrų neramumų šioje rinkoje, ypač
kainų atžvilgiu“, - kalba D.Grybauskaitė.
„Dabar matome, kaip kinta kuro kainos. Išoriniai faktoriai rodo,
kad kol kas visiškai nurimti ar džiaugtis, kad viskas gerai, dar
anksti. Iš tiesų, mūsų viduje ekonomika po truputį atsigauna, bet
išorinių faktorių rizika, deja, atsirado nauja“,- pridūrė ji.
Rinkos dalyviams būgštaujant, jog dėl neramumų Libijoje ir
kitose šalyse sutriks naftos tiekimas, naftos kainos praėjusią
savaitę buvo išaugusios iki 120 JAV dolerių už barelį.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), patikslintais
duomenimis, pernai padidėjo 1,3 proc., o vien ketvirtąjį ketvirtį,
palyginti 2009-ųjų ketvirtuoju ketvirčiu - 4,8 procento.
Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupės „Nordea“ analitikai
prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika prieš krizę buvusį lygį
pasieks po 5-6 metų, „Finastos“ banko analitikai mano, kad tai įvyks
ne anksčiau kaip 2014 metų pabaigoje.