Komisija patvirtino rezultatus didžiojoje dalyje savivaldybių.
Galutinai mandatų paskirstymą visoje šalyje ketinama paskelbti
sekmadienį.
Daugelio skundų autoriai sakė buvus neteisingą metodiką
skirstant mandatus. VRK tokius skundus atmetė, pabrėžusi, jog buvo
laikomasi įstatymo reikalavimo.
„Dabar nustatytas būtent toks būdas, jis Seimo priimtas. Mes,
net ir teismas, negalime sugalvoti teisingesnio būdo nei yra
įstatyme“, - VRK posėdyje sakė komisijos narys Julius Jasaitis.
Nemažai kandidatų skunduose aiškino, kad kai kurie rinkėjai
tvirtino balsavę už juos, tačiau galutiniai rezultatai parodė, jog
jie balsų negavo. Šiuo atžvilgiu išsiskyrė vos 15 mandatų visoje
šalyje iškovojusi ekspremjero Gedimino Vagnoriaus vadovaujama
Krikščionių partija, kuri skunde nurodė net turinti anketų su
pažadais balsuoti už partiją.
VRK tokio pobūdžio skundus atmetė, komisijos nariams
pabrėžus, jog būtina gerbti balsavimo slaptumo principą, kurio
tikrinti nereikia.
„Tie argumentai, kad mano žmona, tėvas ar vaikas sakė, kad
balsavo, negali iš viso būti argumentai, nes yra balsavimo slaptumo
principas. Jo nereikia tikrinti“, - kalbėjo J.Jasaitis.
Daugiausia skundų buvo gauta iš Kauno, o miesto rinkimų
komisijos vadovė pripažino, kad įtampa tiek skaičiuojant balsus,
tiek pastarąją visą savaitę buvo labai didelė.
Kai kurie pralaimėję kandidatai Kaune bandė įrodyti, esą
rinkėjams nebuvo tinkamai išaiškinta, kaip balsuoti, abejota dėl
didelio negaliojančių biuletenių skaičiaus. Vis dėlto VRK
konkrečių pažeidimų nenustatė ir prašymus perskaičiuoti balsus
Kaune atmetė.
Kilus abejonių dėl Kauno rajono VRK sudarė darbo grupę
peržiūrėti balsavimo protokolus, neatmetama galimybė, kad balsai
ten bus perskaičiuoti. Rezultatai kol kas nepatvirtinti liko ir kai
kuriose kitose savivaldybėse, iš kur negauta reikiama medžiaga.
Preliminariais duomenimis, vietos valdžios rinkimuose geriausiai pasirodė socialdemokratai, laimėję 328 mandatus iš 1526, antri
liko konservatoriai su 249 mandatais.