Jų laikymasis privalomas KPP II krypties priemonių „Išmokos ūkininkams vietovėse, kuriose yra kliūčių, išskyrus kalnuotas vietoves“, „NATURA 2000 išmokos ir su direktyva 2000/60/EB susijusios išmokos“, „NATURA 2000 išmokos“, „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Miškų aplinkosaugos išmokos“ dalyviams. Reikalavimai galioja ir gaunantiems tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, perdirbti skirtas braškes ir avietes bei atskiras tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų.
Informuoti apie ligą
Didžioji reikalavimų dalis susijusi su ūkinių gyvūnų ligomis: jų prevencija ir gydymu. Taigi pirmasis reikalavimas įpareigoja paramos gavėjus laikytis Europos Sąjungos teisės aktais reglamentuotos kempinligės bei ypatingai pavojingų gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisyklių. Dar vienas iš galimų prevencijos būdų – laikytis gyvūninių produktų naudojimo gyvūnų šėrimui reikalavimų: nešerti perdirbtais gyvuliniais baltymais, kraujo ir kitais produktais.
Jei taip nutiktų, kad, gyvūnas susirgtų, reikalavimai numato, jog paramos gavėjas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) turi nedelsdamas pranešti apie galvijams, avims ir ožkoms pastebėtus galvos smegenų kempinligei būdingus požymius: baimingumą, agresyvumą, įtūžį, prislėgtą būklę, judesių koordinacijos nebuvimą, griuvimą, negalėjimą pasikelti, padidėjusį jautrumą garsui ir lietimui. Informuoti VMTV reikia ir apie galvijų, avių ir ožkų gaišimus, kai šie gyvūnai turėjo minėtų klinikinių požymių.
Tačiau kempinligė – ne vienintelė liga, apie kurios pasireiškimą reikia pranešti minėtai institucijai. Ji turi būti informuota ir apie snukio ir nagų ligos, kiaulių vezikulinės ligos, mėlynojo liežuvio ligos, galvijų maro, smulkiųjų atrajotojų maro, epizootinės hemoraginės elnių ligos, avių ir ožkų raupų, vezikulinio stomatito, Tešeno ligos, žvynelinės ligos ar Rifto slėnio karštligės požymius galvijams, avims ir ožkoms.
Tvarkyti apskaitą
Ūkiniam gyvūnui susirgus, galima naudoti tik Veterinarinių vaistų registre įregistruotus veterinarinius vaistus. Išimtys taikomos tuo atveju, jei tam tikrai ligai (būklei) Lietuvos Respublikoje nėra registruoto veterinarinio vaisto maistiniams gyvūnams gydyti, tačiau tokiu atveju atsakomybę dėl šio vaisto vartojimo pasekmių prisiima privatus veterinarijos gydytojas.
Kaip teigia Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio Ministerijos (NMA) vyr. specialistė Simona Daukilaitė, siekiantys gauti paramą taip pat turi pildyti Veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų žurnalą, kuriame turi būti nurodomas veterinarinės medicinos produktų ir vaistinių pašarų pavadinimas ir sunaudotas kiekis. Apskaitos žurnale pažymėti reikia ir produkcijai skirtus gyvūnus, kuriems panaudoti veterinarinės medicinos produktai ir vaistiniai pašarai.
Daugiau informacijos: tel. 1841, (8~5) 2526999, interneto svetainėse www.paramakaimui.lt, www.nma.lt, el. paštu info@nma.lt
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.