Pabandykime suprasti, ką gi profesorius mums norėjo pasakyti D.Kreivio klausimu.
Paviršutiniškai stebint atrodo, kad V.Landsbergis siūlo ministrui atsistatydinti. Tačiau profesorius niekada nebūna toks primityvus. Jis visada nurodo ir gilesnes priežastis, kas kaltas ir per kurią vietą turi išlįsti Rusijos ar korumpuotų asmenų plaukuota ranka.
V.Landsbergis sako: „Padėtis yra platesnė ta prasme, kad viešieji pirkimai yra visiškai supuvusi korupcinė sistema Lietuvoje ir D.Kreivys užsimojo ją tvarkyti <...> dalis to keršto yra arba kontrpriemonė, kad jis nieko nedarytų arba nesuspėtų to padaryti, ką yra užsimojęs <...> kas ateis į jo vietą – ar tikrai jo atsistatydinimas bus visų korumpuotų sukčių džiaugsmas <...> nemanau, kad D.Kreivys yra kaip nors labiau prasižengęs ar tuo labiau korumpuotas ar nešvarus. Yra daug blogesnių veikėjų.“
Štai A.Kubilius aiškina: „Vytautas Landsbergis sako, kad visų pirma ministras Kreivys yra puolamas, nes ėmėsi tvarkyti viešuosius pirkimus, ir kad jam yra kerštaujama ir siekiama tas permainas sustabdyti, kad nieko iš viso nebūtų daroma.
Tai suprantamas dalykas, kad skaidrinant viešuosius pirkimus bei iš tikrųjų juos darant europietiškus ir nebeleidžiant įvairioms grupuotėms viešuosius pirkimus naudoti taip, kaip buvo įpratę, kyla toks pasipriešinimas. Tai natūralu, kad tos grupuotės ieško, kaip grąžinti seną tvarką. Tai ministras ją keičia ir keičia labai radikaliai, tai natūralu, kad ne visi tuo yra patenkinti.“
O štai ir vėl V.Landsbergis: „Lietuva dabar stoja už energetinę laisvę – pasirinkimo laisvę, kuri vienintelė gins ir šalį, ir gyventojus nuo pakelės plėšikų. <...> Lietuva stoja prieš... V.Putiną (ne Mykolaitį) <...>. Kai psichologinis spaudimas senajai Europos poniai neduoda rezultatų, imamasi kitų taikingų priemonių. Pavyzdžiui, pakeisti užsispyrusio kaimyno vyriausybę ir toliau diktuoti savo sąlygas. <...> Nušalinti atkaklų ministrą nereikalingoje ministerijoje (net profsąjungos ir langų daužytojai buvo pajungti tam tikslui), nušalinti ir energetinės nepriklausomybės užsimaniusį premjerą <...>. Netrukus pamatysime, kiek Seime yra „Gazprom“.
Taigi mums yra nuosekliai ir aiškiai paaiškinta, kas nori D.Kreivio ir Vyriausybės nušalinimo – Rusija ir korumpuoti oligarchai. O kas pirma pareiškė nepasitikėjimą D.Kreiviui ir užvirė šią smalą, profesorius subtiliai leidžia suprasti patiems - kiekvienam pagal išsilavinimą.
Norėtųsi profesoriui paantrinti keliais papildomais argumentais.
Pirma, prisiminkime kaip įnirtingai LEO LT projektą puolė R.Pakso partija ir kas plačiai tuo metu paviešintą planą „Strekoza 2“ baigė įgyvendinti. Dabar pikti liežuviai plaka, kad Prezidentūra labai noriai siūlo A.Kubiliui sąjungą su R.Paksu – vietoj jos nekenčiamo A.Valinsko.
Antra, tas keistas polinkis į artimus santykius su A.Lukašenka, kurie, kaip ir reikėjo tikėtis, padėjo Baltarusijos vadui susitvarkyti problemas su Rusija ir Putinu (ne Mykolaičiu).
Trečia, keista neįrodytų, greičiau – susapnuotų JAV kalėjimų istorija ir praretėjęs JAV skydas virš mūsų galvos. Man tai norisi apgailestauti, kad nebuvo surasta tų kalėjimų, skirtų nusikaltėliams -teroristams, pražudžiusiems šimtus nekaltų gyvybių. Tikėjausi, kad V.Adamkaus administracija turėjo daugiau užuojautos JAV karui su terorizmu.
Ketvirta – svarbiausias argumentas. Suskaičiuokime „Lietuvos dujų“ akcininkus, kas ką turi. Lietuva su Vokietija turi apie 56 proc. (17+39) akcijų, o Rusija – tik 37 procentus. Taigi išeitų, kad Europos Sąjunga prieš Rusiją „Lietuvos dujose“ turi daugumą ir gali daryti pertvarkas ar reformas kaip nori. Tereikia tik susitarti savo kieme ir veikti europietiškai.
O kas vyksta? Nuoseklia sekmokiška politika Lietuva buvo supykdyta ne tik su Rusija, bet ir su Vokietija. Dar daugiau – Vokietija susivienijo su Rusija prieš Lietuvą svarbiausiu mums – dujų energetikos klausimu.
Prisiminkime garsųjį vieningą šių dviejų valstybių dujų kompanijų laišką Lietuvos Vyriausybei. Prisiminkime Vokietijos kanclerės vizitą į Lietuvą. Kodėl, nepaisant tariamai gerų asmeninių santykių, nebuvo ištaisyta ši iki šiol didžiausia Lietuvos užsienio politikos klaida? Negalėta ar nenorėta?
O štai kiti Vilniaus „bobučių“ liežuviai nerimsta, kad A.Sekmokas yra labiausiai ginamas S.Daukanto aikštės ministras. Kad užtikrintų rusų ir vokiečių vienybę? Tiesa, pastaruoju metu pasigirdo ir kitų gandų, kad galbūt Prezidentūra gali keisti A.Sekmoką į dar labiau jos gerbiamą R.Švedą.
Iš ministrų pašalinus V.Ušacką, visa Užsienio reikalų ministerijos politinė vadovybė nutilo, lyg būtų užmigdyta. Turi žaisliuką – ESBO, tegul ir žaidžia. Lietuvos interesams atstovaujama kitur ir kitaip. O diplomatų sąžinė? Kas nupirko ar pragėrė?
Taigi, kaip sako profesorius, kas gi gali ką nors paneigti? Ar čia tik nesveiko proto fantazijos?
O jei kas ir susirūpino, skaitytojai turėtų žinoti, kad prezidentė asmeniškai negali vykdyti tokios neatsakingos politikos. Bet kas tada – belieka aplinka. Įsižiūrėkime atidžiau – ar kartais toje aplinkoje nesimato senų praeities šešėlių?
Norisi pabaigoje tiesiog dar kartą pacituoti profesorių, nors ir iš kito laikmečio: „Vis dėlto kliūčių kol kas yra, taigi šioje srityje Lietuva dar atsilieka nuo Rusijos. Įsitvirtinama įtakos postuose veikiau tykiai, kaip Nemunėlis teka.
Vieni kitus pridengia, paremia, trukteli už rankos aukštyn. Prireikus pridengia ir teisme. Nepamirštinas eksperto V.Putino teiginys, kad buvusių čekistų apskritai nesą. O kad kuris nors Lietuvoje būtų viešai atsižadėjęs šventos visam gyvenimui čekisto priesaikos – irgi neteko girdėti.“