Willy Delsaert’as – į pensiją išėjęs vienos geležinkelių kompanijos darbuotojas.
60-metis serga disleksija, todėl kantriai ir ilgai ruošiasi sekmadienio mišioms.
W.Delsaert’as, Belgijos flamandas, jau primiršo žodžius, kuriuos vaikystėje girdėdavo tariant kunigą. Dabar vedlio, kurio atliekamu ritualu būtų galima sekti, nėra.
Todėl vyriškis, atlauždamas ostijos greta stovinčiai savo žmonai, ne itin tvirtai sumurma: „Tie, kurie priima šią duoną ir ją valgo, rodo norą gyventi naujame pasaulyje.”
Šv.Jono Bosko parapijoje Belgijos Buizingeno miestelyje pamaldos tokiu netradiciniu būdu – be kunigo – vyksta kaskart.
W.Delsaert’as ir kiti parapijiečiai atsidūrė priešakinėse katalikiško judėjimo, kuris atsargiai, bet tvirtai atmeta Katalikų bažnyčios doktriną ir meldžiasi be Vatikano patvirtintų dvasininkų pagalbos, gretose.
Bažnyčiose mažėja lankytojų
Šv.Jono Bosko parapijos bendruomenė flamandiškoje Belgijos dalyje – vienas iš keliolikos katalikiškų judėjimų, kurie nuo 2008-ųjų pradėjo kurtis Nyderlanduose ir olandiškai kalbančiuose Belgijos regionuose.
Priežasčių tokiems judėjimams, kurių nariai juos vadina tiesiog alternatyviomis katalikų bažnyčiomis, atsirasti daug.
Ekspertų tvirtinimu, Europoje jau senokai trūksta naujų katalikų kunigų.
Be to, pastaraisiais metais uždaroma vis daugiau bažnyčių – jos nepritraukia lankytojų.
„Galima įžvelgti ir tai, kad gana liberalioje Vakarų Europoje katalikai neigiamai vertina Vatikano skiriamus itin konservatyvius vyskupus”, – rašė JAV dienraštis „The New York Times”.
Vyskupas išnaudojo sūnėną
Kantrybės taurę perpildė aibė skandalų dėl lytinio išnaudojimo. Į juos buvo įsivėlę šimtai katalikų dvasininkų visoje Europoje – taip pat ir Belgijoje.
Apskaičiuota, kad vien šioje šalyje prievartos aukomis tapo mažiausiai 475 žmonės.
O pernai balandį buvo priverstas atsistatydinti Briugės vyskupas Roger Vangheluwe.
Paaiškėjo, kad jis išnaudojo sūnėną.
Panašios istorijos, kaip kunigai skriaudė mažamečius, viena po kitos į dienos šviesą lindo visoje Europoje. Apžvalgininkai konstatavo: Vatikanas neabejotinai išgyvena didžiausių pastarųjų dešimtmečių krizę.
Tikintieji ėmėsi permainų
Popiežius Benediktas XVI keliskart atsiprašė žmonių, tapusių lytinės kunigų prievartos aukomis.
Tačiau bent jau Belgiją Vatikano atgaila pasiekė pavėluotai. Šalies katalikai patys ėmėsi permainų.
Alternatyviosios flamandų katalikų bažnyčios čia vadinamos eklezijomis. Senovės Graikijos miestuose taip vadinti tautos susirinkimai.
Pirmosios penkios eklezijos, atsiskyrusios nuo Vatikanui pavaldžių parapijų, 2009 metais pradėjo veikti Nyderlanduose.
Anot pernai sausį Nyderlandų mieste Bredoje tokį katališkimą judėjimą subūrusio Francko Ploumo, netrukus bus galima kalbėti apie visą eklezijų tinklą.
Kaip veikia eklezijos?
Kuklioje Buizingeno, esančio netoli Belgijos sostinės Briuselio, bažnyčioje tiek vyrai, tiek moterys mokosi tapti vadinamaisiais vedėjais.
Jie vadovauja mišioms bei kitoms katalikiškoms ceremonijoms – vestuvėms, krikštynoms, laidotuvėms, teikia paskutinį patepimą.
Kurti neįprastą tvarką parapijiečiai ėmėsi po to, kai senasis jų kunigas pasitraukė nepalikęs įpėdinio.
Tiesa, Belgijoje tai nėra neįprasta: maždaug du trečdaliai dvasininkų yra vyresni negu 55 metų, o trečdalis jau sulaukę 65-erių.
„Mes priešinamės panašiai kaip Mahatma Gandhi”, – Šv.Jono Bosko parapijos narius su garsiuoju Indijos tautinio išsivadavimo lyderiu palygino Johanas Veysas.
Šis flamandas, kaip ir dauguma parapijiečių, yra susituokęs, bet bažnyčioje laisvai atlieka krikštynų apeigas ar laimina jaunavedžius.
„Mūsų tikslas – ne kritikuoti, bet teisingai gyventi.
Einame į priekį nekeldami didelio triukšmo.
Svarbu suburti bendruomenę, kurios nariai jaučiasi kaip namie – ramūs ir įkvėpti”, – aiškino J.Veysas.
Vatikanui naujovės nepatinka
Vis dėlto Vatikanui ir Belgijos katalikų bažnyčiai tokie judėjimai nepriimtini.
Katalikų bažnyčios doktrinoje nurodoma, kad tik įšventinti diakonai (krikščionių dvasininkai, neturintys visų kunigo teisių ir galintys būti vedę. – Red.) ir kunigai gali aukoti mišias ir suteikti daugelį sakramentų.
„Jei yra asmenų ar jų grupių, kurios nesilaiko nuostatų, kompetentingi vyskupai turi įsikišti ir paaiškinti, ar jų veikla atitinka normas, ar ne”, – teigė Vatikano spaudos tarnybos vadovas Federico Lombardi.
Abejonių dėl alternatyvių katalikiškų judėjimų – eklezijų jau pareiškė ir Belgijos arkivyskupas Andre Josephas Leonard’as.
Jis jas pavadino nepriimtina praktika.
Įstrigo arkivyskupo žodžiai
Tačiau ne tik alternatyvių judėjimų nariai, bet ir apskritai nemaža dalis Belgijos katalikų puikiai prisimena skandalą, į kurį A.J.Leonard’as įsivėlė pernai lapkritį.
Arkivyskupas tuomet sukritikavo prokurorus, kurie neva „keršija” pedofilija kaltinamiems dvasininkams, ir pridūrė, kad AIDS yra „teisinga bausmė” homoseksualiems žmonėms.
Būtent tokie pareiškimai vis daugiau belgų katalikų verčia manyti, kad Bažnyčia tolsta nuo paprastų tikinčiųjų ir jų norų.
„Kažkas pradeda aižėti, – pareiškė tėvas Gabrielis Ringlet, buvęs Leveno katalikų universiteto vicerektorius. – Atrodo, kad Belgijos katalikų bažnyčioje pirmą kartą per 40 metų vyksta išskirtinės permainos. Katalikų balsas – vis garsesnis.”
Nuolatinių lytinės prievartos skandalų sukrėstas universitetas net planuoja iš pavadinimo išbraukti žodį „katalikų”.
Per mišias – apie skandalą
Skandalo dėl dvasininkų lytinės prievartos epicentre – Briugės mieste ši skaudi tema paliečiama kiekvieną savaitę.
Alternatyvi katalikiška grupė „De Lier” per bendruomenės narių mišias garsiai skaito Belgijos katalikų bažnyčios parengtos ataskaitos apie kunigų vykdytą lytinį mažamečių išnaudojimą ištraukas.
Taip jie smerkia įtakingus šalies dvasininkus, kurie daugybę metų bandė nuslėpti kunigų nusikaltimus. O šiems iškilus į dienos šviesą, vengė atsiprašyti pasitelkdami sudėtingą teisinę terminologiją.
„De Lier” atliekami katalikiški ritualai – supaprastinti. Itin svarbus – bendruomenės vaidmuo.
Judėjimo nariai dažniausiai susėda prie stalo, ant kurio sustatyti keraminiai puodeliai su vynu ir apskritas duonos kepalas. Žmonės vienas po kito pasakoja, kas juos per savaitę nudžiugino ar nuliūdino.
„Ieškome būdų tikėti moderniai, – teigė „De Lier” narys Karelas Ceule’as. – Arkivyskupas A.J.Leonard’as yra senos, konservatyvios Bažnyčios simbolis. Flamandams jis jau daug nereiškia.
Manau, kad pasiekėme tašką, kai nepritariame kunigo kaip tarpininko vaidmeniui. Mes patys norime krikštyti ir dalyti komuniją.”
Milžiniška skandalų lavina
* Nuo 2005 metų, kai Josephas Ratzingeris tapo popiežiumi Benediktu XVI, įvairiose Europos šalyse ir JAV buvo pranešta apie šimtus kunigų pedofilijos atvejų.
* JAV katalikų bažnyčia pastaraisiais metais išmokėjo kompensacijas daugiau kaip 10 tūkst. tvirkinimo aukų. Vien 2006 metais kompensacijų suma sudarė apie 1,5 mlrd. dolerių.
* Airijoje jau atliktas oficialus Katalikų bažnyčios tyrimas, kuriame minima tūkstančiai kunigų prievartos prieš vaikus atvejų. Prievartos aukos ir jų artimieji ragino atsistatydinti ir patį Airijos katalikų bažnyčios vadovą kardinolą Seaną Brady. Paaiškėjo, kad jis asmeniškai yra nurodęs kunigų pedofilų aukoms nuslėpti prievartą.
* Apie kunigų nusikaltimus taip pat prabilta Belgijoje, Austrijoje, Nyderlanduose, Vokietijoje, Šveicarijoje.
* Klausimai apie praeitį prislėgė ir patį popiežių Benediktą XVI. Vokietijos Miuncheno ir Freizingo arkivyskupija pripažino, kad būsimasis pontifikas – J.Ratzingeris leido neįvardijamam kunigui, kaltinamam nepilnamečio tvirkinimu, „pasilikti terapijos” Miucheno vikariate.
* Vėliau savo naujoje knygoje popiežius pareiškė, kad skandalas jam sukėlė „beprecedentį šoką”. Krizę Benediktas XVI palygino su „ugnikalniu, iš kurio staiga išsiveržė purvo debesis ir viską užtemdė ir užteršė”.
* Pontifikas pernai ne kartą atsiprašė už prievartą, susitiko su dvasininkų aukomis ir patvirtino griežtesnes taisykles, kaip turi būti elgiamasi su kunigais pedofilais.