Kas ir ką bažnyčioje saugo? Ir nuo ko?
„Viskas labai paprasta, – sako bažnyčios klebonas 78 metų Tėvas Francesco Pedemonte. – Apsauginiai budi tam, kad tikintieji galėtų ramiai pasimelsti, negalvodami apie asmeninių daiktų vagystes. Ramiau ir man, nes aukų dėžutes plėšdavę vagys dabar aplenkia mūsų bažnyčią.”
Tiesa, apsaugos tarnyba – be pistoletų ar kitokių ginklų. Apsaugininkų būrys suformuotas iš tvirtai atrodančių pensininkų, vilkinčių tarnybines raudonas liemenes su užrašu „Šv.Zitos parapija”.
Jų vienintelis ginklas – akys ir mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo, esant reikalui, gali būti iškviesta municipalinė policija.
Šie savanoriai budi beveik visą dieną. Jie ypač akylai stebi, kas dedasi bažnyčioje pamaldų metu. Anksčiau moterys nueidavo prie altoriaus priimti komunijos, o sugrįžusios neberasdavo ant suolo paliktų rankinukų.
Dabar tikintieji gali ramiai melstis, eiti pas kunigą komunijos. Jų asmeninius daiktus akylai saugo savanoriai, kurie už darbą neprašo jokio atlygio.
Ar prigis Genujos klebono sumanymas ir kituose Italijose maldos namuose?
Vagystės bažnyčiose tapo kasdienybe, todėl eksperimentas šv.Zitos parapijoje, matyt, sulauks atgarsio ir kitur.