„Lietuvos ryto” pokalbis – su Prokurorų profesinės sąjungos vadovu, Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoju J.Rėksniu.
– Generalinis prokuroras Darius Valys ir net Prezidentūra giria prokuratūros reformą. Kodėl jums ji nepatinka?
– Mes neprieštaraujame reformoms, o tik sakome, kad joms turi būti rimtai pasirengta.
Pavyzdžiui, vienas žingsnių – arba atsisakoma tarnybinių automobilių vairuotojų, arba jie verčiami dirbti ketvirčiu etato. Kur rasti žmogų, kuris sutiktų dirbti ketvirčiu etato ir dar prižiūrėtų automobilį, būtų kurjeris?
Be to, vienas vairuotojas vienu metu aptarnaudavo kelis prokurorus. Kai vienas prokuroras pats paims automobilį, ką turės daryti tokią pat užduotį vykdantis kitas prokuroras?
Tai nėra aktualu mažame mieste. Bet didmiesčiuose yra kitaip. O D.Valys dėsto, jog kai jis dirbo Akmenėje, jam buvo „gėda”, kad jis turi vairuotoją, o štai policijos viršininkas – ne. Be to, anot D.Valio, prokurorams „kepurė nenukris”, jei patys vairuos.
– Tai gal nenukris kepurė?
– Kepurė, žinoma, nenukris, tačiau kaip prokurorui dar būti ir vairuotoju?
– Bet visuomenei tai patiks?
– Kol kas, atrodo, viskas tam ir daroma, bet gyvenimas sako ką kita. Kur rasti tokią raštinės vedėją, kuri, kaip ir vairuotojas, dirbtų ketvirčiu etato? Kas bus atsakingas už dokumentus? Kas prižiūrės Marijampolės prokurorų kompiuterius, kas tvarkys juos kilus problemai?
Šio miesto prokuratūroje nebėra kompiuterininkų, nors, pavyzdžiui, Šiaulių prokuratūroje jie liko.
– Bet gal įvedama rotacija gerai, nes prokurorai dabar nebeužsisėdės vienoje vietoje, sistema bus sveikesnė?
– Priminsiu, kad rotacija – ir labai brangus malonumas, kurį gali sau leisti tik nedaugelis turtingų Vakarų Europos valstybių. Todėl, kad valstybė tokiu atveju turi užtikrinti materialines ir socialines sąlygas ne tik rotuojamam prokurorui, bet ir jo šeimai.
Įsivaizduojate, kiek problemų iškiltų prokurorui, kai jis iš vadovaujamo posto Skuode turėtų kraustytis į Zarasus, o iš ten – į Akmenę? Ar šeima visada galės vykti kartu su juo, o kas bus, jei negalės? Bet apie tokias problemas net neužsimenama.
Kita vertus, naivu manyti, kad įvedus rotaciją bus sutraukomi korupciniai ryšiai, išardomi „klanai”. Jei pareigūnas korumpuotas, keliaudamas iš miesto į miestą jis tik plės korupcinius ryšius.
– Ar gali būti, kad šia reforma siekiama pakeisti neįtikusius prokurorus?
– Sklando įvairių kalbų, nenoriu jomis tikėti, bet kai kurios permainos slogios. D.Valys prisiekinėjo, kad nenukentės nė vienas prokuroras, bet jau 20 Generalinės prokuratūros prokurorų perkelti į žemesnes pareigas.
Arba štai vyko atranka į naujas Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento bei Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiųjų prokurorų pareigas. Karjeros komisija daugiausia balų skyrė Raimondui Petrauskui, tačiau generalinis prokuroras pasirinko ne jį, o Simoną Slapšinską.
Ta pati istorija įvyko ir per atranką į Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovus. Komisija pirmąją vietą iš keturių skyrė Mindaugui Dūdai, bet D.Valys pasirinko Irmantą Mikelionį, kuris buvo likęs tik trečias.
Kam tada reikėjo imituoti atranką? Beje, antrojoje atrankoje dalyvavau ir aš. Kai pareikalavo papildomo motyvacinio rašto, parašiau, kad dalyvauju norėdamas patikrinti, ar teisingos kalbos, jog tas postas jau kažkam paskirtas iš anksto. Už tai man gresia tarnybinis patikrinimas.
– Kai kas teigia, kad prokuratūra dabar yra tokia demoralizuota ir pakrikusi, kokia nebuvo niekada.
– Maždaug taip ir yra. Padėtį dar paaštrino ir kai kurios rezonansinės pastarųjų metų bylos. Kita vertus, padėtimi naudojasi kai kurie politikai, siekdami populiarumo ir gal net didesnės įtakos.
Niekam nerūpi, kad palaužus prokuratūrą iškils pavojus demokratinei valstybės sandarai.