Kad Kretingos rajono Klausgalvų kaime esantis vienkiemis, įsigytas Zebičių prieš 20 metų, yra valstybės saugomas architektūros objektas, jie sužinojo atsitiktinai.
„Tik praėjus keleriems metams mus aplankė kažkokia komisija, apžiūrėjo pastatus, nufotografavo ir pasakė, kad čia dabar bus muziejus”, – prisiminė 40 metų Diana Zebitienė.
Zebičių nusipirktame vienkiemyje buvo daugiau nei prieš šimtą metų pastatyta troba, tvartas ir klėtis.
Pagal išgales šeimininkų remontuotas tvartas ilgainiui vis dėlto sugriuvo, dviejų galų žemaičių trobą irgi įveikė laikas.
Prieš ketverius metus supratusi, kad gyventi tokiame pastate darosi pavojinga, šeima šalia skubiai susimūrijo ūkinės paskirties namelį, į kurį ir persikėlė gyventi.
Bet dėl šio žingsnio rajono savivaldybė sulaukė skundo. Ūkinis pastatas buvo pripažintas nelegalia statyba, o dokumentų tvarkymas įstrigo, nes šeima pastatą esą naudoja ne pagal paskirtį.
Per tą laiką ištuštėjusi troba ėmė sparčiai nykti, įgriuvo stogas, ant pastato perdangų sužaliavo žolė.
Zebičiai nutarė gelbėtis ir vietoj šio pastato pastatyti naują gyvenamąjį namą.
Tačiau paaiškėjo, kad sugriuvusio valstybės saugomo vietinės reikšmės paminklo nevalia nugriauti, o jį tegalima atstatyti. Tam šeima pinigų neturi.
Kultūros paveldo departamento (KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio vyresnioji specialistė Vilma Norvaišienė pripažino, kad sugriuvusi troba jokios pažintinės vertės nebeturi.
Bet KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba vienbalsiai pratęsė pastato teisinę apsaugą, todėl jo griauti nevalia.
Tuo tarpu D.Zebitienė nesupranta, kodėl valdžia užsispyrė ją priversti atstatyti trobą, kurios atokiame, miškuose pasislėpusiame vienkiemyje pašalinė akis nematys.
Svarstys iš naujo
Eugenijus Ivaškevičius
KPD Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos pirmininkas
„Pratęsusi šio objekto teisinę apsaugą, taryba, matyt, nebuvo gavusi visos informacijos apie šios trobos būklę. Turėtų būti parengtas vertinimo aktas, kurį svarstytume iš naujo.
Į Nekilnojamųjų vertybių registrą ši troba buvo įrašyta dar sovietmečiu. Dabar reikėtų iš naujo nustatyti, ar tai – vietinės reikšmės objektas. Jei bus nuspręsta, kad pastatas nereikšmingas, jis bus išbrauktas iš saugotinų objektų sąrašo.
Jei privataus asmens neprižiūrimas paveldo objektas yra svarbus, jį valstybė gali perimti savininkui kompensuodama jo vertę.”