Šį kartą Klaipėdos etnokultūros centro pastangomis surengtoje Užgavėnių
šventėje buvo plėtojama jomarko tema, todėl kiekvienas lankytojas galėjo
ką nors nusipirkti - mugė šurmuliavo Turgaus gatvėje ir Teatro aikštėje
prie uostamiesčio simboliu vadinamo Toravos Anikės paminklo.
Blusų turguje įsitaisę miestiečiai ir patys galėjo kam nors parduoti
nebereikalingus sendaikčius arba juos išsimainyti į kitas prekes.
Mugėje landžioję persirengėliai kartais prekeiviams iš pat panosės
nugvelbdavo riestainius, dešras, bet po kurio laiko viską grąžindavo.
Klaipėdos dailės parodų rūmų meno kiemelis virto „Blynkiemiu“ -
užkandine po atviru dangumi, kur buvo galima paragauti gardžių blynų ir
karšto šiupinio. Etnokultūros centro kiemelyje žiūrovus šokiais ir
dainomis linksmino persirengėliai, kovojo Kanapinis ir Lašininis.
Menininkų kieme atidarytoje Žemaitijos tautodailininko Raimundo
Puškoriaus ir jo pagalbininko Adolfo Viluckio parodoje meistrai
lankytojams ne tik siūlė pirkti medines Užgavėnių kaukes, bet ir mokė
juos drožybos. Arklio traukiamas vežimas su persirengėliais ir jų
palydovais aplankė visas linksmiausias Užgavėnių šventės vietas.
Vidurdienį Didžiojo vandens ir Aukštosios gatvės skvere pasirodęs
Klaipėdos meras liberalcentristas Rimantas Taraškevičius irgi neturėjo
ramybės - ilgametį uostamiesčio vadovą, kuris garsėja tolerantiškumu
visoms čia įsikūrusioms tautinėms mažumoms, iškart apsupo ir kažkokias
savo paslaugas įkyriai siūlė žydus bei čigonus vaidinę personažai.
Po pietų iš menininkų kiemelio pajudėjusi blynų prisišveitusi
persirengėlių procesija. Skambant pučiamųjų orkestro garsams,
gedulingos eisenos dalyviai į skverą atgabeno Morės iškamšą. Rankose
jie laikė dar vieną gedulo ženklą - per 20 metrų nusidriekusią kasą.
Užkelta ant malkų krūvos ir padegta per kelias minutes supleškėjo ir
Morė, ir visos klaipėdiečiams jau įkyrėjusios žiemos negandos.