„Praėjusiais metais Lenkija užėmė pirmą vietą pagal tiesioginių
investicijų lygmenį Lietuvoje, kurios siekė 4 mlrd. litų. Tačiau
dėl laikinų ekonominių problemų, paveikusių Lietuvą, atsirado
abiejų šalių prekybos apyvartos nuosmukis. Nuo 2010-ųjų prekybos
balansas vėl ėmė atsigauti. Manau, kad šis ekonominis
bendradarbiavimas atsispindės ir politiniuose kontaktuose. Mes
turime ir sunkių dalykų, apie kuriuos šiuo metu nesinori kalbėti,
tačiau abiejų šalių prezidentų vizitai patvirtina apie mūsų gerus
dvišalius santykius“, - antradienį Lietuvos ir Lenkijos ekonominio
bendradarbiavimo skatinimo konferencijoje kalbėjo Lenkijos
ambasadorius.
Tuo tarpu Lenkijos ūkio viceministras Rafalas
Baniakas pažymėjo, jog nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo abiejų
šalių ekonominio bendradarbiavimo apyvarta šoktelėjo keliasdešimt
kartų, o šalių įstojimas į Europos Sąjungą tapo lemiamu lūžių,
kuris iki 2008 m. leido pasiekti rekordinius abiejų šalių ūkių
bendradarbiavimo rezultatus.
„Šiuo metu verslui reikia sudaryti dar palankesnes sąlygas
plėtotis. Lenkijos Seimas nesenai patvirtino Vyriausybės pasiūlytą
įstatymą, kurio tikslas - maksimaliai apriboti biurokratiją:
įvairių įgaliojimų, licencijų kiekio mažinimas bei verslo bendrovių
kai kurių ataskaitų teikimo naštos numetimas. Žinoma, jog yra dar
daug darbo veikiant šia kryptimi, siekiant mažinti barjerus tiek
iniciatyviems piliečiams, tiek verslo įmonėms“, - teigė R.Baniakas.
Lenkijos ūkio viceministro teigimu, ekonominė krizė, sulaukusi
didžiulio rezonanso Lietuvoje, ypač skausmingai atsiliepė Lenkijos
ir Lietuvos prekybos apimtims, kurios 2009 m. krito 40 proc.,
tačiau, pasak viceministro, pastarųjų mėnesių tendencijos rodo
kryptingą apyvartos augimą.
„Lietuva dabar sparčiai kyla iš recesijos, o Lenkija, kaip
žinote, buvo viena iš šalių, kurios recesija nepalietė. Nepaisant
to, išlikome geri partneriai. Tačiau, pavyzdžiui, Lenkijos apyvarta
su panašia į Lietuvą šalimi - Slovakija yra didesnė du kartus. Šis
skirtumas kyla dėl labai neišsivysčiusio Lietuvos eksporto į
Lenkiją. Tai buvo neigiamas rodiklis. Žinoma, tai yra gerai
Lenkijai, kad ši išsiunčia daugiau prekių į Lietuvą nei perka iš
Lietuvos, tačiau balanso gerinimas būtų kur kas naudingesnis. Tuo
tarpu kalbant apie Lenkijos eksportą į Lietuvą taip pat turime
galimybę augti“, - pažymėjo R.Baniakas.
Konferencijoje Lietuvos ūkio ministerijai atstovavęs
viceministras Daumantas Lapinskas gyrė sėkmingas Lenkijos
vyriausybės pastangas įveikiant ES sukrėtusią finansinę krizę.
„Lietuvos ekonomika, taip pat tikėtina, kad pabaigė kritimo
laikotarpį, regime jos išėjimą iš recesijos. Dar didesnio
ekonomikos augimo tikimės šiemet, o tai leidžia nuo krizės valdymo
Vyriausybei pereiti prie kitų darbų, susijusių su pamatų ekonomikos
ateičiai kūrimu. Eksportas bei investicijos ir yra tie kertiniai
akmenys. Lenkija buvo viena iš šalių, kurios tradiciškai pasižymi
kaip pagrindinės Lietuvos eksporto kryptys. Tikiuosi, kad
nesustosime ties pasiektais rezultatais, tikiuosi, kad abipusė
prekyba tik augs, o investicijos taip pat“, - kalbėjo ūkio
viceministras.
D.Lapinsko teigimu, Lietuva kaimyninės šalies investuotojams
turėtų būti patraukli kaip „labai vykęs kokteilis“ iš įgyto
skandinaviško mentaliteto, aukšto lygio vakarietiško išsilavinimo,
perimtos vakarietiškos verslo kultūros, o drauge ir sugebėjimo
žengti į Rytų rinkas.
„Lenkijos investuotojai tai galėtų įvertinti. Turime keletą
įspūdingų pavyzdžių šioje šalyje - tai kelių infrastruktūros
vystymas, taip pat statybos sektoriaus plėtra. Tačiau jokiu būdu
neturėtume sustoti ties esama situacija, nes vis dar yra labai daug
dalykų, kuriuos galėtume išnaudoti abipusei naudai, plėtojant
Lenkijos - Lietuvos tarpusavio santykius“, - pabrėžė viceministras.
Kaip prognozuoja Lenkijos ambasados Lietuvoje Prekybos ir
investicijų rėmimo skyriaus analitikai, besiplečiantys
Lietuvos-Lenkijos įmonių prekybos santykiai turėtų šiemet leisti
pasiekti 6,9 mlrd. litų siekiančią apyvartą.
Tarp didžiausių Lenkijos užsienio prekybos partnerių Lietuva
pagal eksporto rodiklius praėjusiais metais užėmė 20-ąją (1,23
mlrd. eurų), tuo tarpu pagal importo apimtis Lietuvai teko 27-oji
vieta (718,34 mln. eurų). Didžiausia ir svarbiausia Lenkijos
eksporto rinka išlieka Vokietija (28,2 mlrd. eurų), stipriai
lenkdama antroje ir trečioje vietose esančias atitinkamai
Prancūziją (7,41 mlrd.) bei Jungtinę Karalystę (6,67 mlrd.). Šalies
importo sektoriuje po taip pat pirmaujančios Vokietijos (26,24
mlrd. eurų) žengia Rusija (12,32 mlrd.) bei Kinija (11,42 mlrd.).