A.Ažubalis pabrėžė, kad Lietuva skiria ypatingą dėmesį santykiams su Baltijos ir Šiaurės šalimis, paminėjo šiais metais vyksiančius Lietuvos ir Šiaurės šalių diplomatinių santykių atkūrimo dvidešimtmečiui skirtus renginius.
Lietuvos okupacijos niekada oficialiai nepripažinusi Norvegija buvo viena pirmųjų valstybių, 1991 metų rugpjūčio mėnesį atkūrusi diplomatinius santykius su nepriklausomybę atgavusia Lietuva.
„Lietuvos ir Norvegijos požiūris į daugelį užsienio politikos tikslų sutampa, todėl siekiame, kad dviejų šalių ekonominiai santykiai ir politinis dialogas būtų dar intensyvesni“, - sakė ministras.
Susitikime antradienį užsienio reikalų ministrai aptarė dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo Baltijos jūros regione svarbą, paramą Vilniuje veikiančiam baltarusių Europos humanitariniam universitetui (EHU), aktualius energetikos ir tarptautinio saugumo aspektus, kitus aktualius klausimus.
Naujas intensyvus Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo etapas pradėtas Lietuvos ir Latvijos diplomatų pastangomis 2010 metais. Įsteigta Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo formato, vadinamojo NB8, „išminčių grupė“, kuri parengė Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimo ataskaitą su rekomendacijomis, siūlančiomis glaudesnę, harmoningesnę ir efektyvesnę regiono plėtrą. Tai pirmasis tokio pobūdžio dokumentas NB8 istorijoje nuo 1992 metų.
Lietuvos užsienio reikalų ministras padėkojo Norvegijai už paramą, teikiamą per Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus. Lietuva per EEE ir Norvegijos finansinį mechanizmą 2004-2009 metais gavo 63,2 mln. eurų. Ši parama buvo skirta sveikatos apsaugos, kultūros paveldo, vaikų globos sritims.
Pernai pasirašytas naujas susitarimas, kuriuo sutarta, kad 2009-2014 m. Lietuvai teks 84 mln. eurų. Šiuo metu deramasi su norvegais dėl pinigų paskirstymo atskiriems sektoriams.
A.Ažubalis supažindino J. G. Storę su Lietuvos pirmininkavimo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai tikslais ir svarbiausiais renginiais.