Bet ūkio ministras D.Kreivys, kuriam pats premjeras A.Kubilius neseniai suteikė Skaidriausio ministro titulą, regis, pranoko kitus politinius slunkius.
Pavarčius Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje gulinčią šio ministro privačiųjų interesų deklaraciją, iš pradžių net neaišku, ar čia tikrai aukšto politiko pildytas dokumentas, ar šiaip keverzonės.
Iškalbinga vien tai, kad deklaraciją etikos sargams ministras teikėsi pateikti maždaug du mėnesius vėliau nei privalėjo. Tituliniame lape parašyta, kad jis yra D.Kreivys, o jo žmona – D.Kreivienė.
Tačiau tik 2009 m. pabaigoje ūkio vairininkas susigriebė, kad būtų ne pro šalį apie save parašyti šiek tiek daugiau, ir pradėjo tos deklaracijos tikslinimų bei pildymų seriją, kuri baigėsi tik praėjusią savaitę.
Gal geriau būtų nepradėjęs – nuo tų paaiškinimų ir patikslinimų gali susisukti galva.
Pavyzdžiui, 2009 m. rudenį ministras nurodo, kad yra daugelio bendrovių ir viešųjų įstaigų akcininkas ir dalininkas.
Vėliau jis nurodo, kad kai kurias akcijas pardavė 2008–2009 m. Tie pardavimai taip pat kelis kartus „tikslinti” – vieną kartą nurodomos vienos sandorių datos ir sumos, kitą – kitos.
Be to, D.Kreivys prisiminė vis naujus sandorius, kuriuos irgi privalėjo deklaruoti daug anksčiau, nei tai padarė „tikslindamas”. Tarkime, apie prieš metus nupirktą ir tik šių metų pradžioje nurodytą automobilį jis turėjo pranešti per mėnesį nuo pirkimo dienos.
Išropojus iš tų deklaracijos džiunglių kyla nesmagus klausimas: kaip ministras nepasiklysta valstybės ūkyje, jei netgi savo kišenėje nesusigaudo?