„Tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių skirtumų“, - BNS sakė
užsienio reikalų ministras Janas Gahras Store, paklaustas apie
kaltinimus „dvigubų standartų“ taikymu.
Kita vertus, pirmadienį Karaliaučiuje, o antradienį Vilniuje
viešėjęs norvegų ministras interviu pripažino neįsivaizduojantis
bendros NATO ir Rusijos priešraketinės gynybos sistemos ir sakė
raginantis atsikratyti taktinių branduolinių ginklų.
J.G.Store pasidžiaugė, kad Baltijos ir Šiaurės šalių
bendradarbiavimas tampa vis intensyvesnis, tačiau teigė nematantis
pagrindo kalbėti apie naują „šiauriečių“ aljansą Europoje.
BNS: Lietuvos vadovai dabar šalį nori pristatyti kaip platesnio
Šiaurės - Baltijos regiono dalį, o ne tiek kaip Vidurio Rytų
Europos valstybę. Kokią jūs matote perspektyvą dėl dar
vieningesnio Šiaurės ir Baltijos šalių regiono su penkiomis
Šiaurės bei trimis Baltijos šalimis?
J.G.Store: Buvau čia dešimtojo dešimtmečio pradžioje,
netrukus po to, kai Lietuva atgavo laisvę, pirmajame „5+3“ premjerų
susitikime - tuo metu dirbau su Norvegijos premjeru. Taigi „5+3“
idėja plėtojama jau 20 metų.
Manau, kad ateityje vis dažniau po europinio bendradarbiavimo
skėčiu vyks subregioninis bendradarbiavimas. „5+3“ formatas yra
produktyvus, jis atspindi bendrą tapatybę, vertybes, požiūrį į
visuomenės vystymąsi.
Su įdomumu pastebiu, kad Baltijos šalių lyderiai vis daugiau
kalba apie jų Šiaurės tapatybę, galbūt labiau nei Vidurio
Europos.
BNS: Britų premjerui Davidui Cameronui (Deividui Kameronui)
šiemet pakvietus Šiaurės ir Baltijos šalių premjerus į Londoną,
kai kurie analitikai ėme kalbėti apie „Šiaurės Europos aljansą“.
Ar jūs manote, kad yra pagrindo kalbėti apie naują aljansą
Europoje?
J.G.Store: Ne. Susitikimas Londone buvo sveikintina Britanijos
iniciatyva daugiau dėmesio skirti mažesnėms valstybėms šiaurėje
ir rytuose. Mačiau premjero Camerono, ministrų nuoširdų norą
daugiau sužinoti apie šių Šiaurės šalių patirtį - Londone
svarstyta daugybė klausimų, pradedant aplinkosauga ir baigiant
šeimos politika.
Nevertinu to kaip atsirandančio aljanso - vertinu kaip
sveikintiną britų orientacijos į šiaurę ženklą.
BNS: Norvegija šį mėnesį prisidėjo prie ES sprendimo įvesti
sankcijas Baltarusijai. Dalis Lietuvos politikų sako, kad Europa, JAV
taiko dvigubus standartus - skuba bausti Baltarusiją, bet užmerkia
akis į problemas Rusijoje, kurios elgesys toli gražu nėra
demokratiškas. Ar sutinkate su tuo?
J.G.Store: Visų pirma, aš esu prieš dvigubus standartus. Manau, kad
turėtume būti atsakingi dėl to, kaip laikomasi universalių
vertybių, įsipareigojimų žmogaus teisių ir demokratijos srityse.
Rusijoje yra ydų. Į jas reikia atkreipti dėmesį, už jas
reikalauti atsakomybės. Vakar (pirmadienį - BNS) susitikau su kolega
iš Rusijos ir iškėliau klausimus dėl pilietinės visuomenės,
nevyriausybinių organizacijų problemų, spaudos laisvės.
Bet manau, kad tarp Baltarusijos ir Rusijos yra esminių
skirtumų. Baltarusijoje daugelį metų yra tas pats vadovas,
akivaizdžiai manipuliuojama rinkimais, varžoma opozicija.
Rusija tebėra pereinamajame procese. Jos demokratija nėra
tobula, dar nėra taip, kad kandidatų, partijų iškėlimas būtų
laisvas ir skaidrus. Bet manau, kad Rusijoje matome tendenciją
taikytis prie Europos Tarybos standartų, ketinama stoti į Pasaulio
prekybos organizaciją, kur ji būtų atskaitinga. Tai nereiškia, kad
jie viską įvykdė, bet iš jų galima reikalauti atsakomybės. Jie
žengia žingsnius Europos Taryboje dėl Europos Žmogaus Teisių
Teismo - tai pozityvus žingsnis (BNS pastaba: Rusija sausį pagaliau
ratifikavo Teismo veiklą reformuojantį protokolą).
A.Lukašenka eina priešinga kryptimi. Taigi yra skirtumas.
BNS: Su kolega Sergejumi Lavrovu susitikote Karaliaučiuje.
Lietuvos pareigūnai nerimauja dėl Karaliaučiaus militarizavimo,
taip pat mini, kad ten gali būti dislokuoti taktinių branduolinių
ginklų. Ar tai kelai nerimą ir Norvegijai?
J.G.Store: Susitikome Karaliaučiuje, nes Rusija čia mane pakvietė
įprastinėms konsultacijoms. Be to, Norvegija pirmininkauja Baltijos
jūros valstybių tarybai.
Norvegija tvirtai remia ambicingą nusiginklavimo Europoje
darbotvarkę. Manome, kad turime atkurti įprastinės ginkluotės
mažinimo mechanizmą - tai aptariau su kolega (Rusijos užsienio
reikalų ministru S.Lavrovu - BNS).
Norvegija ir Lenkija pateikė labai konkretų pasiūlymą
įtraukti taktinius branduolinius ginklus į kitą derybų raundą
dėl strateginės ginkluotės. Pirmiausia, skaidrumui reikia geresnės
viešos informacijos apie taktinių branduolinių ginklų buvimo
vietą Europoje. Antra, jie turi būti įtraukti į kitą raundą dėl
START - strateginių ginklų ribojimo sutarties.
Šių dienų Europoje, kai kalbame apie saugumo nedalomumą ne tik
kaip apie esminį NATO principą, bet ir platesniame Europos
kontekste, sudėtinga suprasti, kokiam tikslui tarnauja taktiniai
branduoliniai ginklai. Jie skleidžia nesaugumą, todėl turėtų
būti įtraukti į nusiginklavimo procesą.
BNS: Kokia Norvegijos pozicija derybose dėl naujos Įprastinės
ginkluotės Europos sutarties (ĮGES)? Ar remiate vadinamąją
flanginę sistemą, ar į ją turėtų būti įtrauktos Baltijos
šalys? (BNS pastaba: vadinamuosiuose flanguose, paribio teritorijose
nustatomi specialūs ginkluotės ribojimai).
Store: Manau, kad ĮGES buvo didelis dešimtojo dešimtmečio
pasiekimas - atsirado daugiau prognozuojamumo, pasitikėjimo. Todėl
apgailestaujame, kad Rusija prieš ketverius metus nusprendė
pasitraukti.
Kita vertus, dabar matome teigiamų ženklų kuriant naujus
principus susitarimui dėl įprastinės ginkluotės Europoje.
Patys priklausydami „flangams“, manome, kad reikalingas
prognozuojamumas ir paskata, kad flanguose būtų dislokuota mažiau
karinės įrangos. Ar „flangų“ mechanizmas naujame režime bus
identiškas buvusiam - tai nėra principinis dalykas. Svarbiausia -
turinys, kad būtų dislokuota kuo mažiau konvencinių ginklų,
būtų reikiamas skaidrumo laipsnis, veiktų informacijos,
išankstinio perspėjimo, skaidrumo dėl manevrų ir pratybų
režimas. Taip būtų sumažinta galimybė klaidingai įvertinti
motyvus.
ĮGES buvo pirmasis žingsnis spręsti situaciją iškart po
Šaltojo karo, o naujasis raundas turėtų pažengti dar toliau.
Tikime, kad derybos gali judėti pirmyn.
BNS: Rusija pasiūlė bendros NATO ir Rusijos priešraketinės
gynybos sistemą, taip pat vadinamąją sektorinę priešraketinę
gynybą. Ar šios idėjos dar gyvos, ar, jūsų vertinimu, NATO jau
kategoriškai jas atmetė?
J.G.Store: Visų pirma, sveikinu tai, kad įvyko Lisabonoje - NATO
viršūnių susitikimą ir NATO susitikimą su Rusija, kur lyderiai
sutarė dėl naujo požiūrio į šį klausimą, apibrėždami, kad
tai nėra sistema, nukreipta vienų prieš kitą. Tai koncepcija ginti
didesnę teritoriją nuo grėsmių, kurios kyla iš už šios
teritorijos.
Aš netikiu bendra sistema. Nemanau, kad ji įmanoma. NATO - tai
Aljansas su savo atsakomybe. Rusija yra NATO partnerė su savo
atsakomybe ir savo sistema. Aš labiau palaikyčiau, kad būtų dvi
sistemos, kurios glaudžiai bendradarbiautų.
NATO svarbus saugumo nedalomumas. Visi esame atsakingi už vienas
kito saugumą. Nepalaikyčiau jokios priemonės, kuri susilpnintų tą
principą. Bet tuo pat metu tvirtai tikiu, kad NATO ir Rusija gali
turėti paralelines sistemas ir užtikrinti, jog sistema nebus
nukreipta viena prieš kitą.