Šios savivaldybės pirmauja pagal įvairių atskirties mažinimo
projektų įgyvendinimą, ketvirtadienį sakė vidaus reikalų
ministras Raimundas Palaitis.
Minėtoms savivaldybėms geriausiai sekasi įgyvendinti tokius
projektus kaip viešųjų pastatų rekonstravimas ar statyba,
viešųjų erdvių, kelių tvarkymas, turizmo infrastruktūros
plėtojimas, socialinių paslaugų teikimo įstaigų, naujų
socialinių būstų ir darbo vietų kūrimas, daugiabučių
rekonstravimas.
„Jie aktyviausiai ir daugiausiai iniciatyvų rodo, kelia
ambicingesnius tikslus. Kai kurioms savivaldybėms trūksta
ambicingumo, nesiekiama projektų įgyvendinti“, - antrino
viceministras Sigitas Šiupšinskas.
Anot S.Šiupšinsko, pasitempti dar reikėtų programos
„atsilikėliais“ kol kas laikomiems Kupiškio, Prienų, Klaipėdos
rajonams bei Pagėgių savivaldybei.
„Jie turėtų pasitempti ir daugiau iniciatyvų parodyti.
Norėtųsi, kad ir Darbo birža daugiau taikytų aktyvių darbo rinkos
priemonių, padidintų savo įtaką steigiant naujas darbo vietas“, -
kalbėjo jis.
Pagal apskritis pirmauja Alytaus, Telšių ir Vilniaus, atsilieka
- Kauno, Panevėžio ir Marijampolės apskritys.
Tačiau, pasak Vidaus reikalų ministerijos vadovų, vykdant
programą, iki šiol jau pavyko pasiekti užsibrėžtą tikslą, kad
visose apskrityse vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis
nebūtų mažesnis nei 75 proc. vidurkio, o registruotas nedarbas ne
daugiau nei 35 proc. aukštesnis už šalies vidurkį.
Kaip kai kurių regionų atsilikimo priežastis S.Šiupšinskas
įvardija administracinių gebėjimų, ambicijų, finansų trūkumą.
Ministras R.Palaitis savo ruožtu prideda, jog projektų
įgyvendinimas užtrunka ir dėl valstybės įstaigų veiklos,
pavyzdžiui, Regionų plėtros taryba esą ilgai svarsto, kokiam
projektui skirti finansavimą.
„Ilgas ir komplikuotas procesas, kol susitaria, kokiam projektui
skirti ir neskirti pinigų“, - teigė ministras.
Anot jo, kol kas savivaldybių įvardijimas „pirmūnėmis“ ar
„atsilikėlėmis“ yra preliminarus, kadangi kol kas iš visų pagal
regionų atskirties programą įgyvendinamų 1325 projektų baigta
maždaug ketvirtadalis - 326, o likę 999 dar tęsiami.
Jie visi turėtų užbaigti iki 2012 metų pabaigos - tik tuomet,
R.Palaičio teigimu, būtų aišku, kokios savivaldybės geriausiai
pasinaudojo parama.
2007-2010 šiai programai iš Europos Sąjungos, valstybės ir
savivaldybių lėšų buvo skirta apie 1,4 mlrd. litų, o
2011-2013-aisiais Vyriausybė numato dar apie 1 mlrd. litų.
Pagrindinis investicijų į regioninius centrus, problemines
teritorijas bei mažus miestelius tikslas - pasiekti, kad 2013 metais
nė vienoje Lietuvos apskrityje vidutinis bruto darbo užmokestis
nebūtų mažesnis kaip 80 proc. šalies vidurkio, o nedarbas šalies
vidurkį viršytų ne daugiau nei trečdaliu.
Numatoma, kad iki 2013 metų 15-oje miestų, esančių
probleminėse teritorijose, bus kompleksiškai sutvarkyta viešoji
infrastruktūra, atnaujinti 200 daugiabučių namų, beveik
dešimtadaliu sumažės socialinio būsto laukiančių šeimų
skaičius.
Numatyta baigti kompleksiškai sutvarkyti viešąją
infrastruktūrą ir aplinką ir šimte kaimų bei mažų miestelių.