Seimas paliko A.Sekmoką vadovauti Energetikos ministerijai (video, nuotraukos)

Galite žiūrėti reportažą.

Tačiau parlamentarams palaikius Seimo redakcinės komisijos siūlymą pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos iniciatorių pateiktus klausimus (už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 66 parlamentarai, prieš - 53, susilaikė - 9), slapto balsavimo dėl ministro atstatydinimo neprireikė.

Tarp susilaikiusių buvo 4 „tvarkiečiai“: Michalas Mackevičius, Leonardas Talmontas, Jaroslavas Narkevičius ir Algimantas Dumbrava, 3 krikščionių partijos frakcijos nariai: Zita Užlytė, Jonas Stanevičius ir Vytautas Kurpuvesas, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Žilvinas Šilgalis bei socialdemokratų frakcijos narys socialliberalas Valerijus Simulikas.

Atominės energetikos komisijos narys Rokas Žilinskas, kaip ir išvakarėse konservatorių-krikdemų gretas papildęs Mantas Vakarška, nebalsavo iš viso.

Savo parašais parėmę interpeliaciją trys valdančiųjų koalicijos atstovai - Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos nariai Arūnė Stirblytė ir Arūnas Valinskas - balsavo už pasitikėjimą A.Sekmoku, o konservatorius Kazimieras Uoka balsavime nedalyvavo.

Savo nuomonės taip pat neišreiškė Mišrios Seimo narių grupės atstovai Rima Baškienė, Antanas Baura, Andrius Šedžius, Jungtinės frakcijos nariai: Vytautas Bogušis, Liberalų Sąjūdžio frakcijos atstovai: Arminas Lydeka, Erikas Tamašauskas, Laimontas Dinius bei socialdemokratai Juozas Palionis ir Jonas Jagminas.

Seimo redakcinė komisija ketvirtadienį nusprendė siūlyti Seimui pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos energetikos ministrui A.Sekmokui iniciatorių pateiktus klausimus. Už tai balsavo 6 komisijos nariai, prieš - 5 opozicijai priklausantys parlamentarai, kurie pateikė atskirąją nuomonę. Vienas komisijos narys - parlamentinės Atominės energetikos komisijos narys Rokas Žilinskas - atsisakė dalyvauti balsavime.

Komisija buvo sudaryta iš 12 visoms frakcijoms priklausančių parlamentarų.

Seimo valdantieji buvo nutarę ministrą gelbėti pritariant jo atsakymams į opozicijos pateiktus klausimus, o jeigu šis planas nepavyktų, žadėjo nedalyvauti slaptame balsavime dėl ministro atstatydinimo.

Interpeliaciją A.Sekmokui, kurios iniciatorė - opozicinė „tvarkiečių“ frakcija, savo parašais yra parėmę 70 parlamentarų, daugiausia iš opozicijos, bet pasirašė ir keli valdantieji: konservatorius Kazimieras Uoka bei Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos nariai Arūnė Stirblytė ir Arūnas Valinskas.

Seimo opozicija interpeliaciją ministrui inicijavo po to, kai nepavyko konkursas dėl naujos atominės elektrinės strateginio investuotojo.

A.Sekmokas yra ketvirtas Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės narys, kuriam tenka interpeliacijos išbandymas - 2010 metais gegužę interpeliaciją atlaikė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, 2009 metų rudenį - švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius, tų pačių metų pavasarį - tuometinis finansų ministras Algirdas Šemeta.

A.Kubilius: "Visiems užtenka sveiko proto"

Daugumos parlamentarų pritarimas energetikos ministro Arvydo Sekmoko atsakymams į interpeliacijos klausimus rodo, kad sveiko proto Seime užtenka, ketvirtadienį sakė premjeras Andrius Kubilius.

„Tai rodo, kad sveiko proto visiems užtenka, kad tie svarbūs darbai, kurie tikrai daromi energetikos nepriklausomybei įtvirtinti, kad ir opozicijai užtenka sveiko proto, kad su tuo nereikia juokauti“, - po balsavimo parlamente žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Jo manymu, parlamentarų apsisprendimui įtakos turėjo ir tvirta prezidentės Dalios Grybauskaitės parama energetikos ministrui.

„Manau, didelės įtakos turėjo ir labai tvirta prezidentės parama, dar sykį pakartota nedviprasmiškai ir šiandien“, - sakė A.Kubilius.

Seimas ketvirtadienį balsavo už redakcinės komisijos siūlymą pritarti ministro atsakymams į interpeliacijos ministrui iniciatorių pateiktus klausimus. Už atitinkamą Seimo nutarimą balsavo 66 Seimo nariai, prieš - 53 , o susilaikė 9 parlamentarai.

„Šiuo atžvilgiu rezultatas geras, leidžiantis matyti visos energetinės strategijos tolesnio įgyvendinimo perspektyvą, o tai tikrai svarbu Lietuvai. Ne tiek svarbu, kas ir kokios partijos ją įgyvendina“, - pabrėžė premjeras.

Seimo socialdemokratų partijos frakcija ragina Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją pasidomėti energetikos ministro Arvydo Sekmoko, kuris deklaravo turintis 2 proc. Lietuvos taikomojo programavimo paslaugų bendrovės „Labbis“ akcijų, verslo sėkme.

„Mums peršasi mintis, kad A.Sekmoko įmonės klestėjimas gali būti pastūmėtas pačių konservatorių, nes jų valdomos įmonės negailėjo pinigų bendrovei „Labbis“. Jei ministro verslo sėkme nesusidomės VTEK, tai socialdemokratai patys oficialiai kreipsis į šią komisiją dėl tyrimo“, - pranešime spaudai sakė LSDP frakcijos seniūnas Algirdas Butkevičius.

Jis teigė manantis, kad komisija pati susidomės A.Sekmoko verslu ir konkursais.

A.Sekmokas yra vienas iš „Labbis“ akcininkų, tačiau jo valdoma įmonės akcinio kapitalo dalis yra viena mažiausių.

Registrų centro BNS pateiktais duomenimis, 2010 metų rugsėjo pabaigoje A.Sekmokas valdė 2 proc. „Labbis“ akcijų. Tiek pat akcijų valdė ir Alvydas Petkevičius, tuo tarpu kitų įmonės akcininkų valdomos įstatinio kapitalo dalys buvo kur kas didesnės.

Didžiausias „Labbis“ akcininkas buvo Antanas Grigalavičius, kuriam priklausė 59 proc. įstatinio kapitalo. Genovaitė Ravinskienė valdė 27 proc., o Vilnius Jakseboga - 10 proc. „Labbis“ akcijų.

„Ministras yra deklaravęs, kad turi „Labbis“ akcijų. Iš įmonės veiklos jis pasišalino prieš 15 metų, nėra jos valdymo organų narys, įtakos jos sprendimams neturi. Su kitais bendrovės akcininkais ministras giminystės ryšių neturi“, - BNS sakė A.Sekmoko atstovas spaudai Kęstutis Jauniškis.

Bendrovės „Diena Media News“ valdomos žiniasklaidos priemonės ketvirtadienį pranešė, kad su A.Sekmoku susijusi bendrovė „Labbis“ nuo Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės veiklos pradžios yra laimėjusi 16 viešojo pirkimo konkursų už beveik 4,96 mln. litų.

Teigta, kad A.Sekmokas yra „Labbis“ akcininkas ir jo „verslas sunkmečiu suklestėjo“, tačiau ministro valdomo akcijų paketo dydžio „Diena Media News“ nenurodo.

Interpeliaciją teikęs Valentinas Mazuronis, kalbėdamas Seime, sakė: „Ši interpeliacija yra ne tik nepasitikėjimas asmeniškai energetikos ministru. Tai – nepasitikėjimas visos Vyriausybės vykdomai energetikos politikai, kurios pagrindinis įgyvendintojas – energetikos ministras A.Sekmokas".

Anot V.Mazuronio, A.Sekmokas daro realius žingsnius, kurie mūsų energetinę priklausomybę daro vis didesne. „Priklausomybė nuo Rusijos didėja ne tik nuo dujų, bet ir nuo elektros tiekėjų“, - sakė jis.

Kaip teigė V.Mazuronis, dvejus metus buvome maitinami pažadais apie investuotojo paieškas Visagino elektrinės statybai. „Rusija ir Baltarusija jau stato atomines elektrines Kaliningrado srityje. Tuo metu mūsų premjeras ir ministras aiškina, kad jos blefuoja. Realiai tai reiškia, kad mūsų projektas bus niekam neįdomus, - tikino V.Mazuronis. - Niekaip nesuprantu, kodėl A.Kubilius ir jo sąjungininkai nedarė nieko, kodėl nebuvo pratęsta dirbusio bloko darbo trukmė“. 

  Atsakydamas į jam pateiktus interpeliacijos rengėjų klausimus A.Sekmokas iš Seimo tribūnos teigė, kad jo vadovaujamai ministerijai pavyko įveikti pagrindinį iššūkį, kilusį uždarius Ignalinos atominę elektrinę (IAE) – apsirūpinti elektra suvaldžius kainų šuolį. Tą padaryti, A.Sekmoko teigimu, pavyko sukūrus elektros biržą.

  Energetikos ministras pripažino, kad uždarant IAE susidurta su sunkumais: generalinis rangovas vėluoja atlikti jam pavestus darbus, todėl neefektyviai naudojamos Europos Sąjungos lėšos. Tačiau, pasak A.Sekmoko, Energetikos ministerija ėmėsi visų priemonių, kad darbai būtų atliekami laiku, o lėšos naudojamos tikslingai. „Kilusios rizikos šiuo metu yra tinkamai valdomos“, - įsitikinęs ministras.

„Naujo bloko statybos vyksta pagal grafiką“, - kalbėjo A.Sekmokas. Jo teigimu, negalima sakyti, kad Pietų Korėjos įmonei KEPCO paskelbus, kad ji nebenori būti strateginė investuotoja į Visagino atominę elektrinę (VAE), konkursas žlugo. "Derybos tęsiasi", - sakė ministras.

  Kalbėdamas Seime ministras pasidžiaugė atliktais darbais, kurie reikalingi norint sujungti Lietuvos energetikos sistemą su Vakarų valstybėmis.

„Jungties į Švediją tiesimui jau parengtas maršrutas, baigti jūros dugno tyrimai ir pradėta paties jungties kabelio gamyba. 2015 m, gruodį ji bus pradėta eksploatuoti. Jungties su Lenkija projekte jau rengiamas tarptautinis konkursas statybai. Jos eksploatacija taip pat bus pradėta 2015 m. gruodį“, - aiškino ministras.

  A.Sekmokas sakė dėl planuojamos gamtinių dujų sektoriaus pertvarkos, kurios tikslas, anot ministro – suskaidyti monopolį, sulaukiantis didelio „Gazprom“ spaudimo. Vis dėlto, nepaisant to, kad Energetikos ministerija paskelbė, jog „Gazprom“ Lietuvai dujas parduoda diskriminacine kaina, A.Sekmokas tiki, kad derybos dėl teisingos dujų kainos bus sėkmingos. „Esu nepagrįstai kaltinamas, kad iš anksto su „Gazprom“ nesiderėjau dėl dujų kainos. Ji nustatoma tiesiogiai tarp „Gazprom“ ir „Lietuvos dujų“. Neturiu galimybės kištis į šį procesą. Tik „Gazprom“ pažeidus sutartį gali įsikišti ministerija“, - aiškino ministras.

  A.Sekmokas aiškino, kad planuojama gamtinių dujų sektoriaus pertvarka vartotojams nieko nekainuos, priešingai – duos naudos, nes sumažės kaina. Ministro teigimu, taip turėtų atsitikti, nes pertvarka tiesiogiai susijusi su suskystintų dujų terminalo statybomis, alternatyvių gamtinėms dujoms šaltinių atsiradimu, gamtinių dujų biržos įsteigimu. 

  Ministras žadėjo, kad šiais metais bus pateiktas įstatymų paketas dėl kitokių šilumos kainų.

  Dėl to, kad šilumos kainos atskirose savivaldybėse skiriasi net dvigubai, pasak A.Sekmoko, atsakinga savivalda. „Ne visos savivaldybės vienodai rūpinasi vartotojų interesais. Tai – ne tik įstatymų problema, bet ir savivaldos – kaip ji ūkiškai rūpinasi šilumos ūkiu ir atstovauja vartotojų interesams“, - komentavo A.Sekmokas.

  A.Sekmoką remianti Vilija Aleknaitė-Abramikienė opozicijos atstovų klausė: „Kas privertė jus savo pirmąja auka pasirinkti tą ministrą, kuris po 20-ies metų ne žodžiais, o darbais pradėjo kloti pamatus Lietuvos energetinei nepriklausomybei. Jūs tik žodžiais sakote, kad esate už Lietuvos įsijungimą į europinius tinklus. Nes tikriausiai esate už tai, kad mes tos energijos negamintume, o pirktume iš Rusijos."

  Tuo metu Birutė Vėsaitė priekaištavo A.Sekmokui, jog jis nieko nepadarė, kad žmonės bristų iš energetinio skundo. Parlamentarės teigimu, viskas įvyko priešingai – kainos tik padidėjo. 

  B.Vėsaitė kritikavo ir Energetikos ministro „Gazprom“ siųstą raštą. „Esu įsitikinusi, kad sėdus prie derybų stalo su vokiečiais ir rusais, būtų pasiekti geresni rezultatai, nei skelbiant karą. Nepavykus šiai interpeliacijai, gal reikėtų energetikos ministrą sukeisti su žemės ūkio ministru Kaziu Starkevičiumi, kuris yra daug geresnis ministras derybose su Rusija, nes šiandien nėra nei kiaulių, nei pieno karo“, - dėstė B.Vėsaitė. 

  Kęstis Masiulis teigė, kad A.Sekmokas Energetikos ministeriją sukūrė radęs skubiai ir pusvelčiui „Gazprom“ padovanotas „Lietuvos dujas“, skubiai ir neskaidriai sukurtą „Leo“.

  „Kovo 11-oji energetikoje prasidėjo tik su šia kadencija“, - kalbėjo Rasa Juknevičienė.

Į parlamentarės klausimą: „Negi nėra nei vienos srities Lietuvoje, kur opozicija ir pozicija gali susitelkti“, po jos kalbėjęs Vidmantas Žiemelis atsakė: „Galima, bet nėra tariamasi“.

  V.Žiemelis pripažino, kad A.Sekmokas – doras žmogus, jis neabejojantis, kad ministras stengiasi nuoširdžiai dirbti. „Tik kartais suabejoju, ar ministras žino, ką jis daro ir kokios bus to pasekmės. Susidaro įspūdis, kad ministerija savo nekompetenciją bando paslėpti ir po slaptumo skraiste“, - teigė V.Žiemelis. 

  Paskutinis diskusijoje kalbėjęs premjeras Andrius Kubilius padėkojo ministrui už darbą. „Didžiuojuosi, kad tenka dirbti kartu, - sakė A.Kubilius. - Kyla klausimas, kodėl V.Mazuronis ir A.Butkevičius galvoja priešingai nei prezidentė (prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė palankiai vertinanti ministro darbą - lrytas.lt). Siūlau opozicijai elgtis ne smulkmeniškai, o garbingai ir atsiimti interpeliaciją“.

***

Prieš A.Sekmoko interpeliacijos svarstymą Seime Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nariai ragino Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją pasidomėti Energetikos ministro, kuris deklaravęs esąs bendrovės „Labbis“ akcininkas, verslo sėkme.

A.Sekmoko vadovavimo ministerijai laikotarpiu minėta įmonė su įvairiomis valstybinėmis įstaigomis sudarė sutarčių už beveik 5 milijonus litų, laimėti net 16 viešojo pirkimo konkursai. LSDP frakcijos narius stebina šios Vyriausybės ministrų verslo klestėjimas.

„Mums peršasi mintis, kad A. Sekmoko įmonės klestėjimas gali būti pastūmėtas pačių konservatorių, nes jų valdomos įmonės negailėjo pinigų bendrovei „Labbis“. Jei ministro verslo sėkme nesusidomės VTEK, tai socialdemokratai patys oficialiai kreipsis į šią komisiją dėl tyrimo.

Tačiau manome, kad po incidento su ūkio ministru, kai VTEK pripažino, jog D.Kreivys neišvengė viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, komisija pati susidomės A. Sekmoko verslu ir konkursais, nes tai gali būti analogiška situacija“, – sako LSDP frakcijos seniūnas.