Lietuvoje šiuo metu veikia 51 vietos veiklos grupė (VVG), įgyvendinanti vietos plėtros strategijas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos krypties „LEADER metodo įgyvendinimas” priemonę „Vietos plėtros strategijų įgyvendinimas”.
Pirmieji svarbūs žingsniai jau žengti – visos strategijos įvertintos, strategijoms įgyvendinti patvirtintas paramos skyrimas, pasirašytos paramos sutartys. Tad atėjo laikas kibti į realius strategijų įgyvendinimo darbus. Šie darbai vyktų sparčiau, jei VVG atsižvelgtų į siūlymus, susijusius su strategijų įgyvendinimu.
Kviečia rengti savarankiškai
Vienas pirmųjų darbų po paramos sutarties pasirašymo – kvietimo teikti vietos projektus dokumentacijos tvirtinimas.
Kaip numatyta vietos plėtros strategijų administravimo taisyklėse, strategijos vykdytojas, tai yra VVG, turi parengti kvietimo teikti vietos projektų paraiškas dokumentaciją. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) prie Žemės ūkio ministerijos savo ruožtu yra parengusi ir patvirtinusi pavyzdinę dokumentaciją, kuri skelbiama interneto svetainėje www.nma.lt.
Pastebima, kad dokumentacijos rengimas neretai užtrunka. Viena priežasčių yra ilgas dokumentacijos derinimo su NMA procesas.
NMA specialistai atkreipia strategijų vykdytojų dėmesį, kad prievolės ir pareigos privalomai derinti parengtą dokumentaciją su NMA nėra.
Strategijos vykdytojui derinant parengtą dokumentaciją, jos derinimas gali trukti ne trumpiau kaip 20 darbo dienų, o NMA specialistams nustačius prieštaravimų administravimo taisyklių nuostatoms – ir ilgiau.
Tad norint neužtrukti, kilusias abejones ar neaiškumus siūloma derinti su atsakingu NMA specialistu elektroniniu paštu arba telefonu.
Parengus kvietimo teikti vietos projektus dokumentaciją, ateina laikas skelbti kvietimą teikti vietos projektų paraiškas. Tam, kad visi potencialūs vietos projektų vykdytojai spėtų kreiptis dėl paramos, rekomenduojama paskelbti ne trumpesnį nei 1 mėnesio paraiškų rinkimo laikotarpį.
Paraiškų rinkimo metu svarbu visapusiškai padėti kaimo bendruomenėms pildyti vietos projektų paraiškas, suteikti visą reikiamą informaciją ir konsultuoti.
Siekiant, kad pateiktos vietos projektų paraiškos būtų kokybiškos, būtina dar prieš paraiškų rinkimą organizuoti intensyvius informacinius ir mokomuosius renginius galimiems pareiškėjams.
Tokie mokomieji renginiai taip pat remiami KPP lėšomis – pagal priemonės „Parama VVG veiklai, įgūdžiams įgyti ir aktyviai pritaikyti” ketvirtą veiklos sritį „Parama potencialių vietos projektų vykdytojų, esančių VVG teritorijoje, aktyvumui skatinti”.
Svarbi ekspertų kompetencija
Vietos projektų teikėjai, pildydami paraiškas, išskirtinį dėmesį turėtų skirti originalioms, didelės vertės išlaidoms.
Tokias išlaidas būtina atskirai pagrįsti. Dažnai pastebima trūkumų ir vietos projekto aprašyme.
Vietos projekte numatyta veikla ir uždaviniai turi būti aprašyti tiksliai ir konkrečiai, o projekto rezultatai – apčiuopiami ir išmatuojami. Originalias išlaidas ir projekto aprašymą turėtų atidžiai išanalizuoti ir projekto vertintojas.
Jau pastebėta, kad vietos projektų paraiškų vertinimo rezultatai glaudžiai susiję ne tik su pateiktų paraiškų kokybe, bet ir su jų vertintojų kompetencija. Už vietos projektų vertinimo kokybę pirmiausia atsakinga pati VVG, kuri paskiria ar samdo vietos projektų vertintojus. Vienos tai padaro daugiau, kitos – mažiau sėkmingai.
Todėl VVG kviečiamos daugiau bendrauti tarpusavyje ir keistis informacija apie kompetentingus ekspertus.
Posėdžiai - reguliarūs
Įvertinus paraiškas, ateina metas rengti vietos projektų atrankos posėdžius. Reikėtų pabrėžti, kad laukti, kol bus baigtos vertinti visos vietos projektų paraiškos, nėra būtina.
Posėdžiai turėtų būti rengiami reguliariai. Pavyzdžiui, galima numatyti, kad vietos projektų atrankos posėdžiai būtų organizuojami kas antrą savaitę konkrečią savaitės dieną.
Paramos vietos projektams įgyvendinti skyrimas tvirtinamas NMA direktoriaus įsakymu. Vėliau pasirašomos trišalės vietos projekto vykdymo sutartys.
Pasirašius sutartis, vietos projektų vykdytojai gali pradėti įgyvendinti projektuose numatytas veiklas.
Tuo tarpu VVG keliamas uždavinys – atlikti tinkamą projektų priežiūrą. Pasirašius paramos sutartis, laikas vėl organizuoti mokymus, tik šį kartą kiek kitokio pobūdžio.
Naujųjų mokymų metu vietos projektų vykdytojai turėtų būti mokomi vykdyti pirkimus, pildyti mokėjimo prašymus ar projektų įgyvendinimo ataskaitas – to, ko jiems prireiks sėkmingai įgyvendinti projektus.
Atsižvelgus į visas šias rekomendacijas, VVG galės kur kas sklandžiau įgyvendinti vietos plėtros strategijas ir dar efektyviau gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse.
51
Tiek šiuo metu Lietuvoje veikia vietos veiklos grupių.
Daugiau apie VVG
VVG - savanoriška, bent tris sektorius vienijančių privačių, visuomeninių, valstybinių ir vietos valdžios organizacijų asociacija, turinti aiškiai apibrėžtą atstovaujamą teritoriją, organizacinę struktūrą.
VVG tikslas - efektyviai pasinaudoti ES skiriama parama, siekiant sustiprinti atstovaujamos teritorijos kaimo vietovių plėtrą. Šiam tikslui pasiekti VVG rengia ir administruoja vietos plėtros strategiją, kuri įgyvendinama per vietos projektus, dalyvauja sprendimų priėmimo procesuose, bendradarbiauja su socialiniais-ekonominiais partneriais, užmezga tarpteritorinius ir tarptautinius kontaktus bendradarbiavimui, kurio pridėtinė vertė yra labai didelė, dalyvauja įvairiuose mokymuose, teikia konsultacijas.
VVG atstovauja ekonominiu ir fiziniu (geografiniu) atžvilgiu vientisai teritorijai. VVG atstovaujama teritorija gali apimti vieną arba kelias savivaldybes ar kelių savivaldybių teritorijų dalį.
VVG valdymo organas - valdyba, turinti sprendimų priėmimo teisę ir atstovaujanti įvairių VVG teritorijos gyventojų interesams: ne mažiau kaip 50 proc. VVG valdybos sudaro kaimo bendruomenių, socialinių ir kitų partnerių, jų asociacijų atstovai, iki 25 proc. - verslo atstovai, iki 25 proc. - vietos valdžios atstovai. VVG valdybą turi sudaryti įvairaus amžiaus (bent vienas asmuo iki 25 m.) ir abiejų lyčių nariai (40:60, t.y. mažiausiai 40 proc. nesvarbu kurios lyties atstovų).
(Užs. Nr.11k377-4)