Pirmi Baltijos šalyse turi eurą. O dabar po praėjusio savaitgalio parlamento rinkimų – pirmuosiuose puslapiuose. Vis pirmi ir pirmi. Estai tikrai juokiasi paskutiniai.
Pirmuosiuose laikraščių puslapiuose Estija šią savaitę atsidūrė dėl aiškia ligšiolinio premjero A.Ansipo pergale pasibaigusių parlamento rinkimų.
Liberalios Reformų partijos lyderis Estijos premjero poste – jau nuo 2005-ųjų.
Čia jis liks ir toliau, nepaisant to, kad pastaraisiais metais teko imtis taupymo priemonių, o nedarbo lygis tebesiekia maždaug 14 proc.
Žinoma, Estija patyrė švelnesnį sunkmečio krytį nei kitos Baltijos valstybės, nes tam, paprastai tariant, pasirengė.
Dabar Estija su nauju užsidegimu kyla į kitas aukštumas.
Maža to, kaip šių metų pradžioje buvo kalbėta kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, Estija netgi gali įpūsti naują pasitikėjimo bendrąja valiuta gūsį. Tai bent pagyrimas!
O ką pagalvojome mes, kai premjeras A.Kubilius Baltijos plėtros forume pernai vasarą prakalbo apie „nuolatinį mūsų tikslą – būti geresniems už Estiją”?
Tuomet A.Kubilius lyg koks B.Obama prieš JAV prezidento rinkimus kartojo, kad mes galime. Galime iki 2014 metų turėti eurą, prieš tai laimėti Europos krepšinio čempionatą, taip pat ir „Euroviziją”.
Puikūs tautą vienijantys tikslai. Tačiau daugumai mūsų jie kažkodėl sukėlė tiktai juoko protrūkį.
Tuo jie kliovėsi praėjusį savaitgalį balsuodami parlamento rinkimuose.
Tuo estai vadovaujasi ir tvarkydami kasdienius reikalus.
Akivaizdu, kad būtent tai žavi ir vilioja tiek užsienio turistus, tiek verslininkus.
Tuomet užsieniečių buvo prašoma įsivaizduoti, kad jie patenka į ilgą koridorių, kuriame yra trejos durys.
Ant jų parašyta „Lietuva”, „Latvija” ir „Estija”.
Kaip tame tyrime dalyvavę užsienio šalių gyventojai įsivaizdavo tas duris ir kas už jų slypi?
Lietuvos emocinis įvaizdis krypo į praeitį. Tai tvirtos medinės durys su senoviniais apkaustais, tautiniais ornamentais.
Duris atidarius – erdvus kambarys, kuriame ramiai gerdami žmonės šnekučiuojasi apie šeimą, vaikus ir gražias merginas.
Už lango – civilizacijos nepaliesta gamta.
O štai durys į Estiją – tai durys į ateitį. Jos sunkios, pagamintos iš plieno, atidaromos pasitelkus naujausias technologijas. Už tų durų – tyla ir tvarka, kompiuteriai, darbas.
Tiesa, pernai rudenį Vilnius pasigyrė, kad pralenkė Estiją pagal 2010-aisiais pradėtas įgyvendinti naujas tiesiogines užsienio investicijas.
Ar tai ilgalaikis laimėjimas, kitas klausimas.
Dėl pokalbių internetu programos „Skype” Estijos, kaip modernios šalies, vardas dabar žinomas tolimiausiuose Žemės kampeliuose.
Ar žinojote, kad Lietuva yra patį sparčiausią plačiajuosčio interneto greitį pasiekusi šalis Europoje ir viena pirmųjų – pasaulyje?
Lietuva pirma Europoje ir pagal šviesolaidžio interneto paplitimą namų ūkiuose.
Gaila, kad žinios apie tokius Lietuvos laimėjimus lėtesnės nei interneto greitis.
Kol kas ir Estijai tai – daugiau įvaizdžio reikalas, o mes pirmi jau nebebūsime.
Antai šiųmečiuose Estijos rinkimuose savo balsą elektroniniu būdu atidavė net ketvirtadalis panorusiųjų balsuoti. Tikrai įspūdinga.
Tačiau bendro rinkėjų aktyvumo, palyginti su laiku, kai balsuoti buvo galima tik tradiciškai, antrąkart šalies parlamento rinkimuose taikyta naujovė beveik nepadidino.
Juo labiau aktyvumo proveržio tikėtis nereikėtų Lietuvoje, kur rinkėjų pasyvumo priežastys – visai kitos, nei sprendžia elektroninis balsavimas.
Užtat išlaikydami sveiką pavydą estams galėtume iš naujo pamąstyti apie savo šalies viziją, kuria didžiuotumės patys ir kuria žavėtųsi pasaulis.
Net jei to pradžia – pergalė Europos krepšinio čempionate ar „Eurovizija”.
Broliai estai, laikykitės – mes irgi galime!