Ilgai lauktame nutarime taip pat išaiškinta, kad Konstitucija
nedraudžia Lietuvoje steigti tokių karinių bazių, kurias pagal
tarptautiens sutartis „valdo ir kontroliuoja Lietuvos Respublika
bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis“.
Konstitucinis Teismas pareiškė, kad riboti NVS kariuomenių
vienetai gali atvykti į Lietuvos kontroliuojamas pratybas ar šalinti
didelių nelaimių padarinius, tačiau atskirame įstatymo straipsnyje
numatytas ribojimas vien karių skaičiumi nėra pakankamas.
Konstitucinis Teismas paskelbė, kad specialaus konstitucinio akto
neatitinka įstatymo nuostata, jog NVS šalių kariniai vienetai,
kariai ir karinėms pajėgoms priskirti civiliai tarnautojai gali
dalyvauti Lietuvoje organizuojamuose renginiuose, jeigu vienu metu
bendras NVS valstybių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų
civilių tarnautojų skaičius yra mažesnis negu Lietuvos
kariuomenės dalinio (bent dviejų kuopų) karių ir civilių krašto
apsaugos sistemos tarnautojų skaičius.
Konstitucinio Teismo teigimu, ši nuostata nenustato aiškaus,
konstituciškai pateisinamo pagrindo, tikslo ir pobūdžio, todėl jis
prieštarauja 1992 metais priimtam konstituciniam aktui. Jis
įtvirtino, kad Lietuvos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, NVS
ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės
dalinių.
Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad Konstitucijos
nuostata, jog Lietuvoje negali būti užsienio valstybių karinių
bazių reiškia, kad „negali būti tokių karinių bazių, kurias
valdo ir kontroliuoja užsienio valstybės“.
„Tačiau toks draudimas nereiškia, kad Lietuvos Respublikos
teritorijoje negali būti tokių karinių bazių, kurias pagal
Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, Seimo ratifikuotą
kolektyvinės gynybos sutartį valdo ir kontroliuoja Lietuvos
Respublika bendrai (kartu) su valstybėmis sąjungininkėmis“, -
sakoma Konstitucinio Teismo pranešime.