„Kai atvykau į Paberžę, radau Tėvelio dvasią, Viktoro Uspaskicho pinigus ir Viktoro Muntiano paramą. O po metų apsižiūrėjau, kad visur – netvarka”, – atsiduso Paberžės Švč.Mergelės Marijos apsilankymo parapijos klebonas Skaidrius Kandratavičius.
Naują klebonijos pastatą, kuriame paskutinius trejus savo gyvenimo metus praleido Tėvas Stanislovas, kvietęs į vidų kiekvieną atvykėlį, dabar bet kuris tikrintojas galėtų įvardyti kaip nelegalią statybą.
Šiuos namus Tėvas Stanislovas vadino Meilės simfonija. Į juos plūdo minios žmonių. Bet dabar čia tuščia.
Fondui, kuriam Tėvas Stanislovas testamentu paliko kleboniją, vadovauja žmogus, visiškai nesirūpinantis palikimo reikalais. Iš uolaus krikščionio jis pavirto krišnaistu.
Dėl testamento – abejonės
Likus savaitei iki mirties Tėvas Stanislovas surašė testamentą. Paskutinį būstą, kurį pastatė jį mylėję žmonės, vienuolis paliko labdaros fondui Tėvo Stanislovo namams.
Paberžėje gyvenanti muziejininkė Regina Galvanauskienė iš dokumentų segtuvo ištraukė kelis popieriaus lapus, kuriuose – Tėvo Stanislovo parašas.
Prieš mirtį iš patalo nebepakylantis vienuolis jį sunkiai besuraitė. Taigi ir testamentas vargu ar gali būti skelbiamas galiojančiu, juolab nepatvirtintas notaro.
Bažnyčios hierarchai antrina – vienuolis buvo davęs neturto įžadus, tad jokio turto nei priimti, nei dovanoti negalėjęs.
Tėvas Stanislovas neįregistravo nei klebonijos, nei jam dovanotos žemės, kurioje ji pastatyta.
Garsėjo turtais ir labdara
Bet tai – tik visų bėdų pradžia. Kleboniją stačiusiam labdaros fondui Tėvo Stanislovo namams buvo paskirtas vadovauti verslininkas Virginijus Dovydas.
Prieš keletą metų Kėdainių rajono tarybos narys V.Dovydas gyveno Josvainiuose.
Čia jis savo lėšomis įrengė kapines, statė vaikų namus ir senelių prieglaudą, buvo įvairių renginių rėmėjas.
Kalbama, kad turtais Kėdainių krašte V.Dovydą lenkė tiktai V.Uspaskichas.
Bet Josvainių verslininkas išsiskyrė su žmona, viską metė ir iškeliavo į Pajieslį, esantį už keliolikos kilometrų. Čia jį atvedė krišnaizmas.
Niekam nepavyko susikalbėti
Pamėginusi sutvarkyti klebonijos reikalus Tėvo Stanislovo dukterėčia Birutė Tiknevičiūtė atsimušė lyg į sieną.
Su V.Dovydu dvejus metus jai nepavyko susitikti. Jo išsisukinėjimus kaunietė medikė pavadino fantastiškais.
Lėšos Tėvo Stanislovo atminimui įamžinti keliavo per minėtą fondą, vadovaujamą V.Dovydo. Kiek jų buvo, kam panaudotos, – neaišku, nes jokių ataskaitų nėra.
Bejėgė pasijuto ir Kėdainių rajono valdžia. Savivaldybės administracijos direktorius Romualdas Gailiūnas, pamėginęs surinkti dokumentus, skundėsi, kad su V.Dovydu susikalbėti nepavyko.
Daugiabutis garbina Krišną
„Harė Krišna”, – taip su V.Dovydu sveikinasi daugiabutyje Pajieslio Ateities gatvėje gyvenanti Irena Mejerienė.
Šiame dviejų aukštų aštuonių butų name verslininkas įkūrė vaišnavų vienuolyną ir bendruomenę.
Nušvitusiu veidu I.Mejerienė pasakoja, kaip ji dėkinga V.Dovydui, atvedusiam ją čia su dviem dukterimis. Moteris tikina tik Pajieslyje atradusi rojų.
Kas tie vaišnavai, į kuriuos vietos gyventojai žiūri nepatikliai? Vaišnavai garbina dievą Višnų kaip aukščiausiąjį asmenį, taip pat jo įsikūnijimus. Tarp jų – ir Krišną.
„Harė Krišna” jau skamba ir gretimame daugiabučiame, nors jame dar likę ir senųjų gyventojų.
Nenusprendžia, ar bylinėtis
Galbūt Pajieslio krišnaistai nesikėsins į kleboniją Paberžėje, bet čionykščiams vis tiek neramu.
„Gal vieną kartą reikėtų vyriškai parapiją perimti. Bet be teismų nepavyks išsisukti”, – svarstė kunigas S.Kandratavičius.
Paberžėje apsilankęs Kauno arkivyskupas Sigitas Tamkevičius pagalbos patarė kreiptis į koncerno „Vikonda” teisininkus.
Bet Paberžės klebonas vis dar abejoja: „Kam man reikia teismų? Tuoj Tėvelį iš kapo prikels.”
Be verslo paramos ši parapija nepragyventų. Po mišių S.Kandratavičius aukų dėžutėje kartais randa tik 2 litus. Todėl parapijai išlaikyti kiekvieną mėnesį po 1500 litų skiria fondas „Viltis-Vikonda”.
Liejasi ir kartūs žodžiai
Tėvas Stanislovas Paberžėje buvo sukūręs dvasinį kompleksą be užraktų.
B.Tiknevičiūtė pageidautų, jog jis toks būtų ir dabar – kad į kleboniją kiekvienas pageidaujantis galėtų užsukti, kad čia būtų Tėvo Stanislovo muziejus.
Bet Paberžę lankančių ekskursijų R.Galvanauskienė į kleboniją nebeveda. Ji kiekvienam primena, kad iš kunigo S.Kandratavičiaus svečias gali ir stipresnį žodį išgirsti.
Muziejininkė turi ir daugiau priekaištų: kodėl naujasis klebonas virtuvėje apsigyvenęs, kodėl pats krosnių negalįs kūrenti, kodėl dažnai Paberžėje nebūnantis?
Bet S.Kandratavičius moterį vis tiek meiliai Reginute vadina.
Norėtų jis klebonijoje kai ką pakeisti, įrengti antrąjį aukštą, bet jokių darbų negali pradėti – ne jis, ne bažnyčia yra klebonijos šeimininkė, o fondas, kuriam vadovauja nesukalbamasis V.Dovydas.
Statybų pradžia – nuo senų durų
* Klebonijos statybos prasidėjo nuo senų durų. Tėvas Stanislovas ketino suremontuoti senąją kleboniją ir ten praleisti paskutines gyvenimo dienas.
* Vienuolis V.Dovydo pasiteiravo, ar šis neturi senų durų. Verslininkas, kelis kartus pirštu bedęs į senosios klebonijos, kurioje Tėvas Stanislovas praleido 27 metus, sienas, įsitikino, kad iš rąstų tik pūzrai likę.
* Taip prasidėjo naujosios klebonijos statybos, skirtos Kėdainių garbės piliečiui Tėvui Stanislovui.
* V.Dovydas subūrė rėmėjų komandą iš dvidešimties bendrovių. Netrukus ėmė kilti pastatas, dėl kurio dabar verda aistros.