Vilkaviškio savivaldybės taryba jau priėmė sprendimą, jog klasė
formuojama, kai joje yra ne mažiau kaip 15 mokinių. Kitąmet Vištyčio
vidurinės mokyklos vienuoliktoje klasėje bus vienu ar dviem mokiniais mažiau.
Ant plauko pakibusį pasienio miestelio mokyklos likimą ketvirtadienį
Vištyčio bendruomenė aptarė kartu su atvykusiais Vilkaviškio savivaldybės
valdininkais. Pedagogai bei moksleivių tėvai valdininkus, nesitikėjusius
tokio pasipriešinimo, prirėmė argumentais ir pažadėjo kovoti iki galo.
Bendruomenės pasipiktinimą sukėlė savivaldybės administracijos
direktoriaus S.Vabalo nuostata: „Vienuolikta klasė neturėtų būti
formuojama.” Miestelio žmonės griežtai reikalavo argumentų.
„Jei vaikų nėra“, - pradėjo dėstyti argumentus S.Vabalas ir tą pačią
akimirką sulaukė ryžtingo salės atsako choru: „Yra.“
Moksleivių tėvai piktinosi, jog švietimo reformą vykdantiems valdininkams
vaikai rūpi mažiausiai: „Mūsų vaikai „pritempiami“ prie įstatymo, o turėtų
būti atvirkščiai. Kodėl niekas neklausia mūsų nuomonės? Mes nenorime,
kad mūsų vaikai vargtų.“
Jei Vištyčio vidurinėje nebeliktų vyresniųjų klasių, mokiniai būtų
priversti rinktis atokesnes mokyklas. Iki Gražiškių gimanzijos – 16
kilometrų, iki Kybartų – 22 kilometrai. Vartelių kaimo vaikai, važinėjantys
mokytis į Vištytį, tuomet turėtų kasdien važinėti per 30 kilometrų į vieną pusę.
Tėvai savo nerimą iliustravo kitų rajono mokyklų pavyzdžiu, į kurias
prieš septintą ryto išvežti vaikai į namus parvežami tik apie 18
valandą: „Daug kalbama apie susvetimėjimą šeimose, o dabar norima
vaikus beveik visai dienai atskirti nuo tėvų. Iš globos namų vaikai grąžinami
į šeimas, o čia daroma atvirkščiai – iš šeimų atimami vaikai.“
Pedagogams nesuprantama, kodėl, pavyzdžiui, Alytaus rajone pakanka 14
mokinių, o Šalčininkuose - vos keturių vaikų suformuoti klasę.
„Gražiškių mokyklai gimnazijos statusas buvo suteiktas, nors joje nebuvo
dviejų klasių komplekto kaip reikalaujama. Ar tai įvyko todėl, kad šiai mokyklai
ėmė vadovauti buvęs rajono švietimo skyriaus vedėjas? Jei Gražiškių gimnazija
nesukomplektuos dviejų klasių, ar ją irgi naikinsite?“ - šaukė susirinkusieji.
Švietimo skyriaus vedėjos Almos Finagėjevienės atsakymas „ne, tikrai
ne“ sukėlė pasipiktinimo audrą.
Vištyčio lituanistė Irena Auštrienė su nuoskauda kalbėjo apie mokyklai iškilusią
grėsmę: „Aš pati mokiausi čia, vėliau septynerius metus joje dirbau. Kadangi vyras
gavo darbą Marijampolėje, turėjau išvykti ir aš. Marijampolėje mokytojavau 33 metus.
Išėjau į pensiją ir vėl sugrįžau į Vištytį. Čia mokosi trys mano anūkai. Neseniai mūsų mokykloje buvo atliktas auditas. Tikrintojai moksleivių klausė, ar jie norėtų tęsti mokslą šios mokyklos vienuoliktoje klasėje. Visi vaikai atsakė “taip”. Ne vienerius metus mokykla sutaupydavo per 70 tūkstančių litų, kuriuos atiduodavo kitoms rajono švietimo įstaigoms. Šiemet pirmą kartą mums
pritrūko pinigų, ir dabar tai mums prikaišiojama.“
Vištyčio P.Kriaučiūno vidurinės mokyklos direktorės pavaduotoja Vilija
Paškauskienė kalbėjo: „Parengta nauja Švietimo įstatymo redakcija, kurioje numatyta
lankstesnė kaimo mokyklų tinklo pertvarka ir jos užbaigimas 2015 metais.
Kai pamačiau, jog trejiems metams pristabdoma reforma, apsidžiaugiau,
jog Lietuvoje prasideda mąstymo era. Šiemet atsirado galimybė mums
išlikti, ja ir naudojamės.“
„Esame pasienio miestelis, iki Vilkaviškio 40 kilometrų. Esame
suinteresuoti, jog mokykla išliktų. Tų vaikų bus. Nereikia dogmatiškai
laikytis nuostatų“, - sakė Vištyčio seniūnas Bronislovas Polita.
Mietelyje nebeliko nė vieno vaikų darželio, nors sovietų laikais jų buvo
net du. Jauni tėvai savo atžalas priversti vežioti į darželį Gražiškiuose.
Vištytyje gyvenanti ir dirbanti pradinių klasių mokytoja, trijų vaikų
motina kiekvieną darbo dieną jauniausiąjį savo vaiką veža šešiolika
kilometrų į Gražiškius ir atgal į pamokas. Pedagogė kasdien priversta su
vaiku nuvažiuoti per 60 kilometrų, kad galėtų dirbti.
Sunaikinus Vištytyje ikimokyklinio ugdymo įstaigas, bendruomenė dėl
mokyklos naikinimo nežada pasiduoti.
„Šiandien mes nustebinome rajono valdžią. Jie nesitikėjo tokio viešumo.
Atvažiavo nusiteikę konstatuoti faktą ir tik pamatę, jog esame rimtai
nusiteikę kovoti už išlikimą, pateikė kitą pasiūlymą“, - sakė
lituanistė I.Auštrienė, išgirdusi švietimo skyriaus vedėjos nurodymą
mokyklos direktoriui Zigmui Vasaičiui.
„Laukiu mokyklos vadovo prašymo pakeisti savivaldybės tarybos sprendimą“,
- atsitraukė A.Finagėjevienė po susitikimo.
Vištyčio mokyklos bendruomenė tikisi, jog balandžio pabaigoje posėdžiausianti
naujoji taryba atšauks sprendimą Vištyčio P.Kriaučiūno vidurinę mokyklą
reorganizuoti į pagrindinę.
„Čia pats audringiausias susitikimas iš visų, kuriuose man
teko būti“, - prasitarė savivaldybės administracijos direktorius S.Vabalas.
Nors susirinkusiems salėje Vištyčio bendruomenės atstovams valdininkai
priekaištavo, jog jie - nemandagūs ir priešiškai nusiteikę,
nevilties ir nerimo dėl vaikų ateities apimti žmonės nepasakė nė vieno
negražaus žodžio tiems, kuriuos rinko į valdžią, tačiau yra priversti
gintis nuo jos sprendimų.
Apie 500 Vištyčio gyventojų pasirašė kreipimąsi į Seimo narį
Algirdą Butkevičių, švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių,
Vilkaviškio merą Algirdą Bagušinską, savivaldybės administracijos direktorių
Saulių Vabalą, kuriame skelbiama: „Mokykla - pagrindinis kultūros šaltinis
kaime, bendruomenės gyvenimo centras. Sunaikinus kaimo vidurines mokyklas, suformuosime dvasines dykumas ir stebėsimės, kodėl kas tik gali bėga iš kaimų, palikdami juos merdėti.
Prašome nenaikinti kaimo vidurinių mokyklų tik todėl, kad šiandien joje
trūksta 2-3 mokinių. Rytoj jų bus, bet mokyklos nebebus.“