„Galėčiau pasirašyti tik tokį įstatymo projektą, kuris
būtų veidrodinis atspindys - to, kas yra Lenkijoje lietuviams, kad
tai nebūtų blogiau lenkams, gyvenantiems Lietuvoje“, - žurnalistams
trečiadienį sakė prezidentė.
Pasak jos, Švietimo įstatymui yra įvairių pasiūlymų, todėl
per anksti spręsti, kaip atrodys galutinis variantas.
„Praleisti galėsiu tik veidrodinį principą, kad nebūtų jokios
diskriminacijos ar pabloginimo mažumoms Lietuvoje, palyginti su
mūsų kaimynėje esančių mažumų statusu“, - kalbėjo
D.Grybauskaitė.
Lenkijos politikai kritikuoja naujos redakcijos Švietimo
įstatymo projekto nuostatas, kuriomis siūloma įtvirtinti, kad
daugiau dalykų vyresnėse klasėse tautinių mažumų mokyklose
būtų dėstomi valstybine lietuvių kalba. Pareigūnai sako, kad
šiuo metu tautinių mažumų mokyklose 95 proc. pamokų vyksta
lenkiškai, nors Europoje vidurkis yra apie 60 proc. pamokų tautinės
mažumos kalba, panašus rodiklis yra ir Lenkijoje.
Tačiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijos veikėjai ir juos
remiantys Lenkijos politikai renkasi kitą atskaitos tašką,
sakydami, kad negalima bloginti lenkų švietimo padėties, palyginti
su dabar esančia.
Artėjantį balsavimą Lietuvos Seime Lenkijos užsienio reikalų
ministras Radoslawas Sikorskis trečiadienį
pavadino „lakmuso popierėliu“, kuris esą parodys Lietuvos
pasiryžimą apsaugoti mažumų teises.
„Būsimas parlamento balsavimas dėl naujo Švietimo įstatymo bus
svarbus lakmuso popierėlis, kiek toli Lietuva yra pasirengusi
žengti, kad apsaugotų savo mažumų teises“, - Lenkijos parlamente
kalbėjo R.Sikorskis.
„Prašome, kad toliau nebūtų mažinamas mokymas lenkų kalba, o
ilgai kartoti Lietuvos lenkų reikalavimai būtų įvykdyti. Jie yra
lojalūs demokratinės Lietuvos piliečiai su teise išsaugoti savo
tapatybę, kultūrą ir nuosavybę“, - sakė ministras, kurio kalbą
BNS atsiuntė Lenkijos ambasada Lietuvoje.
Balsavimas dėl naujos redakcijos Švietimo įstatymo numatomas
ketvirtadienį.
Nepritaria nesantaiką skatinančioms eitynėms
Lietuvoje neturėtų būti tautinę nesantaiką skatinančių eitynių, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė, reaguodama į šeštadienį vykusias patriotiškai nusiteikusio jaunimo eitynes Vilniuje.
„Bet kokios eitynės žmonių, jeigu tai liečia patriotizmo išraišką, meilę savo tėvynei, yra labai gražu ir sveikintina. Bet kokios eitynės, kurios skatina tautinę nesantaiką - to Lietuvoje neturėtų būti“, - savo poziciją apie patriotines eitynes trečiadienį žurnalistams išsakė šalies vadovė.
Trečiadienį internete buvo paviešinta peticija, raginanti Lietuvos valdžios institucijas atsiriboti nuo Kovo 11-ąją Lietuvių tautinio centro (LTC) surengtų nacionalistinių eitynių, per kurias buvo skanduojami tautinę neapykantą kurstantys šūkiai ir imamasi smurto. Peticiją jau pasirašė 11 Lietuvos organizacijų bei 600 gyventojų.
Tuo tarpu, kaip jau buvo skelbta, kasmet Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną rengiamas eitynes premjeras Andrius Kubilius vadino patriotizmo diskreditacija.
„Jūs turite mintyje susirinkusius žmones, tikrus patriotus, prie Nepriklausomybės aikštės? Aš manau, kad visa kita yra diskreditacija tokio gero žodžio kaip patriotizmas. Tą labai tiksliai įvardino politinių kalinių, tremtinių ir partizanų atstovai. Aš tikrai raginčiau skirti labai aiškiai tikrus patriotus ir tuos, kurie šitą žodį diskredituoja savo visiškai netinkamu elgesiu“, - sakė A.Kubilius pirmadienį.
Eitynės per sostinės centrą Kovo 11-ąją tampa jau tradicija. Jose dalyvauja ir įvairioms subkultūroms priskiriami jaunuoliai, ir vyresnio amžiaus žmonės. Šiais metais eitynėse dalyvavo ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime atstovas, tautininkas Kazimieras Uoka.