Ar ambicingas Lietuvos projektas išlikti branduolinės energetikos šalimi jau žlugęs?
Apie tai „Lietuvos ryto” pokalbis su buvusiu premjeru Gediminu Kirkilu, kurio globojamas nacionalinis investuotojas LEO LT buvo išardytas, o naujo užsienio investuotojo vis dar nerasta.
– Tuo metu, kai mūsų Vyriausybė dar tik svarstė naujos atominės elektrinės statybų variantus, Rusija siuntė labai aiškius signalus, kad jeigu nepirksime jos reaktorių, mūsų projektas bus sužlugdytas, – prisiminė G.Kirkilas. – Visi puikiai matome – tai dabar ir vyksta.
Rusijos veikėjai puikiai žinojo, kad Lietuvos energetikos strategija neleidžia mums dairytis į rusiškas technologijas, bet vis dėlto bandė tyrinėti mūsų reakciją.
Dabar akivaizdžiai matyti, kad įvykiai klostėsi pagal jų planą – mūsų projektai baigiami sužlugdyti, o Rusija savo projektus spartina.
Tokiu scenarijumi Lietuvai ir buvo grasinama. Tiesa, tada išties buvo sunku tuo patikėti.
– Kaip Baltarusijos ir Rusijos susitarimas gali paveikti Lietuvos planus pasistatyti savo elektrinę?
– Šio susitarimo buvo galima tikėtis ir anksčiau.
Procesą kiek sulėtino Baltarusijoje vykę prezidento rinkimai. Buvo ir tam tikrų kibirkščių Rusijos ir Baltarusijos santykiuose, tačiau nulėmė strateginiai interesai.
Mums tai – ne į naudą. Kelios atominės elektrinės tokiame nedideliame regione – pernelyg didelė konkurencija ir padidėjusios rizikos šaltinis.
Tokiomis sąlygomis nepaprastai sunku užsitikrinti finansavimą.
Mano požiūriu, bankai atidžiai vertins situaciją ir gali būti atsižvelgiama ne tik į tai, kur planuojama realizuoti pagamintą elektros energiją, bet ir į tokius dalykus, kuri elektrinė pradėta statyti pirmoji.
Be to, nors nuolat deklaruojama, kad lenkai, latviai ir estai nepasitraukė iš mūsų projekto, aiškumo nėra daug.
Vis pasigirsta kalbų, kad tai vieni, tai kiti turi kitų planų.
Pavyzdžiui, estai jau lyg ir dairosi į Suomijos pusę.
Tuo tarpu lenkai užsimena apie savarankiškus planus pastatyti elektrinę. Taigi projektui atsiranda vis daugiau kliūčių.
– Kodėl anksčiau nebuvo atsižvelgta į konkurencijos riziką? Baltarusijos galimybės pasistatyti elektrinę vertintos lyg ir skeptiškai. Taip pat nesureikšminti ir Rusijos planai Kaliningrade.
– Ir prezidentė, ir dabartinė valdančioji dauguma bandė apsimesti, kad nieko nevyksta. Jiems tai buvo nenaudinga, nes jie šios grėsmės nenumatė.
Todėl buvo bandoma viską sumenkinti. Tai parodo strateginio mąstymo stoką.
Užtat dabar atominė elektrinė statoma Baltarusijos teritorijoje, vos keliasdešimt kilometrų nuo Lietuvos sostinės.
Projektą buvo stengiamasi išdraskyti todėl, kad kaimyninėms šalims jis buvo nenaudingas tiek ekonomiškai, tiek strategiškai.
Įgyvendinusi šį projektą, Lietuva būtų užsitikrinusi didesnę energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos.
Kita vertus, šalies ūkiui labai svarbu išlikti branduolinės energetikos valstybe. Be to, šiandien jau matome, kad iš Lietuvos yra viliojami ir mūsų specialistai.
– Galbūt susitarus su baltarusiais Rusijai nebus toks aktualus projektas Kaliningrade?
– Ankstesnėje Rusijos energetikos strategijoje šio objekto nebuvo, bet rusai pakeitė strategiją, ir jis tapo prioritetinis.
Nors šis projektas ir nėra ekonomiškai pagrįstas, vargu ar Rusija keis planus. Juolab kad jau yra gerokai pasistūmėta į priekį.
Be didelių pastangų matyti, jog Rusija kaip įmanydama stengsis mus išlaikyti savo energetinėje erdvėje ir paversti svetimos atominės energetikos įkaitais.
– Kokius žingsnius Lietuva turėjo padaryti, kad situacija šiandien būtų kitokia?
Ar buvo galimybių ką nors pakeisti, kad ne Rusija su Baltarusija, o Lietuva su partneriais būtų pirmoji pradėjusi elektrinės statybą?
– Mano galva, tokia galimybė buvo atsiradusi įkūrus LEO LT. Nacionalinis investuotojas turėjo imtis naujos atominės elektrinės statybų naštos.
Jeigu ši kompanija nebūtų buvusi sužlugdyta, šiandien mes būtume priekyje, kaimynus palikę už nugaros.
– Nepaisant Rusijos spaudimo ir grasinimų sužlugdyti projektą?
– Neabejoju, kad tai būtų pavykę. Buvo atlikti visi skaičiavimai, susitarta su lenkais, latviais, estais. Mažumos Vyriausybės projektą rėmė net ir konservatoriai.
Kai kurie jų atstovai tiesiogiai dalyvavo kuriant šį projektą.
Bet vėliau konservatoriai ypač prisidėjo prie LEO LT sužlugdymo, tačiau nepasiūlė jokios alternatyvos šiam projektui.
Tai ypač ir stebina. Galima kritikuoti, bet kritiką turi lydėti ir konkretūs pasiūlymai, alternatyvos, o jų nematyti.
Valdantieji iš pradžių aiškino, jog elektrinės statybomis domisi daug investuotojų, bet vėliau paaiškėjo, kad tik viena Pietų Korėjos kompanija.
Niekas nežino, ar kalbos apie kitų investuotojų susidomėjimą buvo realios, ar išgalvotos – informacija apie tai slepiama.
Nežinia, kas atbaidė ir korėjiečius.
Aišku, kad derybos su šios šalies kompanija žlugo, o kito pasirinkimo vis dar nėra. Nors ir toliau kalbama apie energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos siekius, ši priklausomybė tik didėja.
Be to, labai skeptiškai vertinu ir kalbas apie tiesiogines investuotojų į elektrinės statybą paieškas. Neteko girdėti, kad reaktorių tiekėjai taptų investuotojais, kaip siūlo Lietuva.
Paprastai statybą finansuoja vyriausybės ir vietos kapitalas.
– Ar buvo galima tikėtis, kad naujos elektrinės statybų projektas būtų vykęs sėkmingiau, jeigu jūsų vadovaujamos Vyriausybės paskirtam derybininkui Aleksandrui Abišalai būtų pavykę gauti Briuselio pritarimą pratęsti Ignalinos AE antrojo bloko darbą?
– Pratęsus šio bloko, į kurio saugumą buvo investuota šimtai milijonų litų, darbą iki 2018 metų, projekte dalyvaujančios šalys (Lietuva, Lenkija, Latvija, Estija) būtų turėjusios daugiau laiko ir galimybių pasirengti naujos elektrinės statybai.
Žinoma, neigiamas ES atsakymas naujos elektrinės statybų pradžiai tiesioginės įtakos neturėjo.
ES nuo pat pradžių rėmė mūsų projektą ir skatino tai daryti kuo greičiau.
Bet derybos dėl antrojo bloko veiklos pratęsimo padėjo iš ES gauti pažadą dėl finansinės paramos elektros tiltui į Švediją.
– Kokia tikimybė, kad naujos elektrinės projektas vis dėlto nežlugs?
– Nedidelė. Norėtųsi, kad taip neatsitiktų, bet realybė tokia, jog vienas projektas sužlugdytas, o kito nėra.
Dabar valdančiosios daugumos balsais bandoma prastumti naują šalies energetikos strategiją.
Tačiau neabejoju, kad gali būti veiksminga tik ilgalaikė strategija. Jeigu ji bus keičiama su kiekvienu nauju Seimu ir nauja valdžia, jokie svarbūs energetikos projektai nepajudės iš vietos.
Mūsų veiksmus stebi ir užsienio investuotojai.
Nemanau, kad juos sužavėtų tai, jog pagrindinės politinės jėgos Lietuvoje nesutaria dėl strateginių tikslų.
Aš jau nekalbu apie dabartinės Vyriausybės veiksmus užsienio investuotojų (ypač Vokietijos „Ruhrgaz”) atžvilgiu.
Kas gali rimtai žiūrėti į pasiūlymus investuoti į elektrinės Lietuvoje statybą, kai mato, kad užsienio investicijoms mūsų šalyje gresia nacionalizavimas?
Beje, kaip parodė Vakarų skirstomųjų tinklų pavyzdys, Lietuvoje nesaugu ne tik užsienio investicijoms.
– Iš jūsų žodžių galima suprasti, kad atominės elektrinės projektas jau žlugęs.
Lieka klausimas, kas dėl to kaltas – ar Lietuvą aplenkusios kaimynės, ar savi?
– Rusija visą laiką laikėsi tos pačios pozicijos – išlaikyti įtaką mūsų regione. Taigi jos veiksmai – nuspėjami. Tai reikia įvertinti ir atitinkamai reaguoti. Tačiau mes to nesugebame.Be to, nuolat prarandame daug laiko. LEO LT projektavome ne vienus metus, dabar vėl kažką projektuojame.
Jau praėjo šešeri metai, konkurencija aplink mus vis didėjo, o mūsų rezultatai – nuliniai.