Taip laikraštis komentavo užsienio reikalų ministro Audroniaus
Ažubalio atstovės pareiškimą, kad Lietuva ir ateityje informuos
Lenkiją apie siūlomas Švietimo įstatymo pataisas ir lenkų
padėtį, tačiau neleis „kištis į suverenios valstybės santykius
su jos piliečiais ir įstatymų leidybą“.
Pasak dienraščio, kaltinimas Varšuvai, jog ji kišasi į
suverenios valstybės vidaus reikalus neskamba taikiai. „Diplomatijoje
sunku surasti stipresnius žodžius“, - teigia „Rzeczpospolita“.
Laikraštis primena, kad Vilnius protestavo, kai Lenkija netoli
Seinų norėjo įrengti pasienio apsaugos postą, motyvuodamas tuo,
kad per didelis lenkų skaičius gali pažeisti regiono, kuriame
gyvena lietuvių mažuma, pusiausvyrą.
„Šį kartą jau visiškai atvirai Lenkija sužinojo, kad
švietimo įstatymo pakeitimo tikslas yra lenkų „integracija“ į
Lietuvos visuomenę, o tai skamba kaip prisipažinimas, jog lenkai bus
sulietuvinti“, - rašo dienraštis.
Laikraštis „Rzeczpospolita“ kritiškai įvertino ir ministro
patarėjos Renatos Lazdin teiginį, kad Lietuva nepails kartoti
argumentų, kuriais vadovaujamasi einant link Švietimo įstatymo
pakeitimo.
„Lietuva nepails jų kartoti, tačiau tai nereiškia, kad bus
leista kištis į suverenios valstybės santykius su jos piliečiais
ir įstatymų leidybą“, - BNS antradienį sakė R.Lazdin.
Lenkijos dienraščio vertinimu, tai „nieko gero nežada“.
„Jau žinome, kad Lietuva „be perstojo kartos“ argumentus, kurie
nepriimtini lenkams. Ir neperstojamai pristatinės savo „duomenis,
atspindinčius lenkų situaciją Lietuvoje“, kurie neturi nieko bendro
su lenkų įsitikinimu apie jų padėtį Lietuvoje. Nieko gero tai
nežada. Nei Lietuvos lenkams, nei Lietuvos ir Lenkijos santykiams -
jie taps dar blogesni negu dabar. Toks yra Lietuvos valdžios
pasirinkimas“, - rašo dienraštis.
Kai kurie lenkų politikai reiškia nepasitenkinimą siūlymais
Seime plėsti dalykų dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų
mokyklose.
Seimas ketvirtadienį planuoja pradėti naujos Švietimo įstatymo
redakcijos priėmimą.
Lietuvos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad dabar situacija
Lietuvoje gerokai skiriasi nuo padėties Lenkijoje - lietuviai turi
daug mažiau galimybių mokytis lietuvių kalba. Tautinių mažumų
mokyklose Lenkijoje vidutiniškai 60 proc. pamokų vyksta ne
lenkiškai, o 40 proc. lenkų kalba. Tokiose pat mokyklose Lietuvoje
proporcija yra 95 proc.lenkų kalba ir tik 5 proc. lietuvių.
Lietuvos vadovai pabrėžia, kad lenkai tokių gerų sąlygų
švietimo srityje neturi nė vienoje kitoje užsienio valstybėje -
pasaulyje už Lenkijos ribų yra 160 lenkiškų mokyklų ir 100 yra
Lietuvoje.
„Geresnių sąlygų niekur pasaulyje lenkams kaip Lietuvoje nėra“, - šį mėnesį sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
R.Lazdin BNS aiškino, kad Švietimo įstatymo pakeitimas be kita
ko vykdomas tam ir tik tam, kad tautinės mažumos Lietuvoje turėtų
dar didesnes galimybes integruotis į visuomenę ir darbo rinką.
„Vasario pradžioje pasirodžiusi ES Žmogaus teisių agentūros
studija aiškiai konstatavo, kad net 42 proc. Lietuvos tautinių
mažumų atstovų nurodo nepakankamai gerai mokantys lietuviškai, kas
mažina jų galimybes konkuruoti darbo rinkoje. Galimai šis faktas
nėra žinomas aukščiausiems pareigūnams, tačiau kasdienius darbus
dirbantys Lietuvos diplomatai Lenkijoje pastebi, kad šis faktas
paprastai užbaigia diskusiją dėl Lenkijos kaltinimų Lietuvai“, -
sakė ministro patarėja.