„Mano įsitikinimu, vaikas, mokantis gerai daugiau kalbų, turi gyvenime daugiau galimybių. Kalbos yra turtas. Esu įsitikinęs, kad Lietuvoje veikiančiose lenkų mokyklose, kurių tankis yra pats didžiausias pasaulyje, kur tik gyvena lenkai, kiekvienas lenkų jaunuolis turi puikiai išmokti lenkiškai, bet taip pat turi puikiai išmokti kalbėti lietuviškai, turi puikiai kalbėti angliškai. Jeigu dar galima, tai dar vieną kalbą. Kalbos yra turtas, ir ta situacija, kai sudaromos galimybės išmokti gerai daugiau kalbų, yra situacijos gerinimas, o ne bloginimas“, - ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė Vyriausybės vadovas.
Ministras pirmininkas teigia nesuprantantis, kodėl tokiu lygmeniu yra dramatizuojamos Švietimo įstatymo pataisos, apie kurias derėtų kalbėti be nereikalingų emocijų, o priešingai, vertinti šias pataisas labai objektyviai.
„Tikiuosi, kad man pavyks įtikinti mūsų Švietimo ir mokslo ministeriją, kad mūsų mokyklose gerokai daugiau dėmesio būtų skiriama užsienio kalbos, pavyzdžiui, anglų kalbos privalomam ir geresniam mokymui. Aš esu įsitikinęs, kad tai nebus skriauda lietuvių kalbos mokymuisi lietuviškose mokyklose, o tai bus dar vieno gebėjimo, dar vieno turto vaikams suteikimas, kad jie būtų tinkamai pasirengę gyvenimui, kuris kalbų mokėjimo iš kiekvieno jaunuolio reikalauja vis daugiau ir daugiau“, - aiškino A. Kubilius.
Premjero manymu, turtingesnis kalbų bagažas dvidešimt pirmajame amžiuje yra lygiai taip pat privalomas, kaip ir sugebėjimas naudotis naujausiomis kompiuterinėmis technologijomis.
„Tai čia yra mūsų atsakomybė parengti mūsų vaikus, lenkus ar rusus, gyventi dvidešimt pirmajame amžiuje, kur kalbos, IT gebėjimai yra patys svarbiausi dalykai, ką mokykla turi suteikti savo vaikams“, - pažymėjo A. Kubilius.
Tuo tarpu pats Vyriausybės vadovas patikino mokantis tik dvi užsienio kalbas - anglų ir rusų.