- Profesoriau, jau 33 metus vadovaujate Frankfurto seksologijos institutui ir dirbate jame kaip terapeutas. Ar visuomet žmonės apie seksą sako tiesą?
- Kalbėdami apie seksualumą, žmonės mėgsta meluoti. Jie daugiau meluoja gal tik kalbėdami apie pinigus.
- Jūs buvote vienas iš pagrindinių septintojo dešimtmečio pabaigos seksualinės revoliucijos teoretikų. Kiek pasikeitė mūsų seksualinis gyvenimas nuo tų laikų?
- Aš visada buvau vadinamas teoretiku, bet iš tiesų tebuvau bendrakeleivis su moksliniu laipsniu. Seksualinė revoliucija sukėlė kultūrines konvulsijas, kokių XX a. daugiau nebuvo. Moteriškoji lytis buvo istoriškai seksualizuota, visų pirma, buvo pripažinta, kad ir jos turi teisę patirti orgazmą. Lytiniai „iškrypėliai“ homoseksualai pasiekė dalinę emancipaciją.
- Laisva meilė sukuria laisvus žmones ir laisvą visuomenę. Tokia buvo idėja. Bet ji nepasiteisino.
- Tais laikais idėja, kad išlaisvinus seksualumą, visa paniekinta visuomenė patirs krachą, atrodė prasminga. Bet iš tiesų tebuvo iškeltas „jo didenybė seksas“. Ir dalykai, kurie turėjo kilti iš seksualinės sferos – laimė, begalinis džiaugsmas ir kapitalizmo pabaiga – buvo gerokai pervertinti.
- Kaip aiškinate faktą, kad, nepaisant radikalių pokyčių, daugumai žmonių vis dar priimtinas tvirtų monogamiškų santykių idealas?
- Nes jie geriausiai atitinka mūsų dvasines ištakas. Tėvas, motina, nedidelė šeima – taip mes buvome auklėjami, tokie tapome ir šitaip jaučiamės saugūs, užtikrinti ir mylimi.
- Nepaisant to, paprastai daugelis porų patiria problemų.
- Lytinis potraukis sumažėja po 4-7 metų. Tai įrodyta.
- Vokiečių rašytojas Gottfriedas Bennas rašė, kad santuokos institucija iškreipia lytinį potraukį.
- Santuokoje yra daug galimybių. Jeigu pora nugyveno kartu atitinkamą laiko atkarpą ir yra pakankamai liberalūs ar gyvenimiškai patyrę, santykiai gali būti tokie, kad vienam iš partnerių atsitiktinai nuklydus į šoną, už tai jam bus atleista. Vidutiniškai tai atsitinka kas 13 metų.
- Taip retai? Galbūt šioje vietoje tikrovė nesutampa su mokslinių tyrimų rezultatais.
- Apie 95 proc. visų lytinių kontaktų įvyksta nuolatiniuose santykiuose. Tai įspūdingas skaičius.
Nepaisant to, suprantama, kad lytinio potraukio stoka yra problema. Protingos poros atveju vyras arba žmona gali ieškoti pasitenkinimo kitur – visuomet atsižvelgdamas į partnerį, nesislapstydamas, bet elgdamasis diskretiškai.
Galimas dalykas, šie žmonės susituokė būdami 25-erių, ir dabar jiems 45-eri. Ir jeigu ta pora vis dar kartu, ar galbūt rado būdą toliau būti kartu, manau, kad ji amžina. Jie skirti vienas kitam, gerai vienas kitam tinka ir yra puiki pora.
- Bet ar ne todėl žlugo atvirų santykių idėja, kad buvo per sunku susitvarkyti su pasekmėmis?
- Teisingai. Tai visuomenės problema, kad mes neturime jokių alternatyvių modelių. Mūsų kultūra neišplėtojo “ars erotica”. Pagalvokite, pavyzdžiui, apie Indijos ar Japonijos kultūrų sąlygas, kaip erotika kultivuojama ten.
- Sakote, kad nors mūsų visuomenė jau 40 metų kalba apie seksą, niekas iš tiesų nepasikeitė?
- Manau, kad sekso klausimu mes vis dar neapsišvietusi visuomenė. Apie seksualumą mes kalbame neteisingai ir paviršutiniškai. O jeigu apie tai kalbi per daug, rizikuoji sunaikinti jo paslaptį.
- Tai, viena vertus, poros kalbasi per mažai ir nežino vienas kito norų, o, kita vertus, kalbasi per daug?
- Prigavote. Poroms svarbu kalbėtis apie savo seksualinius pomėgius. Kita vertus, paslaptingumo aura turi būti išsaugota.
- Ką iš tiesų reiškia ta „paslaptingumo aura“?
- Pavyzdžiui, nedidelis iškrypimas, kurį pora mėgsta. Fetišas, jaudinantis vieną iš partnerių, ar konkretus seksualinis scenarijus. Pamenu pacientę, kurią ypač jaudino jos vyro pečių forma. Idealu, jeigu tokie „iškrypimai“ abiem partneriams išliks paslaptis. Aš kalbu apie sąmoningą koncentravimąsi į pasąmoningus dalykus. Paslaptys privalo išlikti purvinos. Švarumas, kruopštumas ir racionalumas yra erotiškumo nuodai.
- Kaip seksualumą keičia pornografija internete?
- Tai dalis naujosios seksualinės revoliucijos, kuri prasidėjo aštuntojo dešimtmečio pabaigoje ir tęsiasi iki šiol. Pagrindinis šios revoliucijos bruožas – detalių, kurios kažkada buvo paslaptis, vaizdavimas stambiu planu ir komercinimas. Seksualumas buvo subanalintas. Įdomu, kad šitie išpūsti vaizdai seksualinį troškimą užmuša efektyviau už bet kokias represijas.
- Ar pornografija gali sumažinti seksualinės kaltės jausmą?
- Tik paviršutiniškai. Bet žmonėms, kurie yra nusivylę ir ieškantys, seksualumas internete teikia neįsivaizduojamą palengvėjimą. Anksčiau kiekvienas iškrypėlis galvojo, kad jis vienintelis turi tokių keistų troškimų. Šiandien jis internete gali rasti, kad panašus į jį asmuo gyvena Naujojoje Zelandijoje ar Patagonijoje. Kita vertus, internetinis seksualumas reiškia, kad mes tampame vis labiau įsitraukę į save. Aš kalbu apie seksą su savimi.
- Kokią įtaką paauglių seksualinei raidai daro tai, kad jie gali išgyventi seksą internete pirmiau, nei patiria jį patys?
- Internetas suaugusiems, jeigu jie nėra linkę į priklausomybę nuo sekso, paprastai atlieka stresą malšinančią funkciją, bet paauglių atveju yra kitaip. Dauguma pornografinių vaizdų tiesiog yra per šlykštūs. Be to, sugriaunamos paslaptys, kurios yra esminės meilės patirtyje. Bet dauguma jaunų žmonių, atrodo, elgiasi labai protingai. Kartą pasižiūri į tuos dalykus, bet jie jiems pasirodo tokie idiotiški ir “nekieti”, jog daugiau jų nebežiūri. Išskyrus tuos atvejus, kai jie auga šeimoje, kur įprasta, jog girtas tėvas rytais žiūri pornografinius filmus.
- Kaip seksualumas atrodys ateityje?
- Šalia mūsų klasikinės santuokos, atsiras ir kitos formos. Viena iš jų jau šmėkščioja horizonte – poliamorija, arba turėjimas daugiau nei vieno intymaus gyvenimo partnerio. Kitaip sakant, tu vedi moterį, kuri neprieštarauja, kad prie jūsų poros prisijungtų kita moteris. Tada ji atsiveda savo vaikiną. Ir staiga tu supranti – o Dieve! - tu gali mylėti daugiau nei vieną žmogų. Iš tiesų tu gali mylėti keletą žmonių vienu metu.
- Ar tai nevargina?
- Niekas neprivalo rinktis tokio varianto. Tai tik viena iš galimybių. Mes susidursime su platesniu spektru socialiai priimtinų seksualinio gyvenimo formų. Beje, aš jaučiu ypatingą pagarbą žmonėms, kurie yra aseksualūs. Tokie žmonės egzistuoja, ir jų vis daugėja.
- Aseksualumas prieštarauja moderniai laimės sampratai, kur laikoma, kad pilnavertis ir jaudinantis seksualinis gyvenimas yra būtina laimingo gyvenimo dalis.
- Laimės samprata gali būti ir lemtinga našta. Seksualumas nustumiamas vis toliau ir toliau, ir žmonės tai, ką prarado, bando pakeisti kitomis susijaudinimo formomis. Yra jaunų žmonių, kurie nori jaudulio, bet nenori ilgesnio kokybiško sekso, todėl daro visiškai priešingus dalykus, įskaitant agresiją.
- Kokie, jūsų požiūriu, yra didžiausi tabu šiandienos seksualume?
- Be abejo, vaikų seksualumas, įskaitant viską, kas su tuo susiję – pedofiliją, pedoseksualumą.
- Ar šitos seksualumo formos gali būti gydomos terapijos būdu?
- Labai svarbu užmegzti kontaktą su pedofilais ir pedoseksualais ir pasiūlyti jiems terapiją. Mano patirtis rodo, kad su geraširdžiais, informuotais ir apsišvietusiais pacientais įmanoma pasiekti tikslą. Jie nepraras savo noro, bet daugiau neturės fizinių kontaktų su vaikais. Tai ir būtų tikslas.
- Kaip visuomenė turėtų žiūrėti į šiuos žmones?
- Pagal teisės aktus. Nėra kito būdo atsakyti į šį klausimą. Mes visi esame potencialūs žudikai, mes visi esame potencialūs prievartautojai ir narkomanai.
- Ar jus kaip terapeutą dar gali kas nors nustebinti?
- Taip, ir dėl to labai džiaugiuosi. Pavyzdžiui, „objektofilai“, kurie įsimyli ir trokšta negyvų daiktų, tokių, kaip automobiliai ar instrumentai. Tiesiog paklauskite šimto vyrų, su kuo jie praleidžia daugiau laiko ir ką labiau myli – savo žmoną ar savo naują automobilį? Tiesiog nueikite į automobilių parodą ir pamatysite visus vyrų seksualinio susijaudinimo požymius: blizgančias akis, drebulį, sekso įkarštį. Tai pavyzdys, reikalaujantis profesionalių seksologų tyrimo.
- Ką jūs vadinate geru seksu?
- Čia sutinku su Woody Allenu: geras seksas gali būti bet koks - net ir purvinas.