Į etikos sargus kreipėsi konservatorė Aurelija Stancikienė ir
liberalcentristas Algis Čaplikas, prašydami išsiaiškinti, kokiu
būdu minėto įstatymo projekte atsirado žodžiai „ne mažiau kaip“.
Parlamentarų teigimu, ir Seimo salėje, ir Aplinkos apsaugos
komitete svarstant įstatymo 13-to straipsnio redakciją, pritarta
nuostatai, kad iki 2020 metų hidroelektrinių, prijungtų prie
elektros tinklų, suminė įrengtoji galia turi būti padidinta iki
141 MW, suteikiant pirmenybę nepatvankinėms technologijoms.
Tačiau ketvirtadienį į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkę
buvo įtrauktas projektas, kuriame teigiama, kad iki 2020 metų
hidroelektrinių, prijungtų prie elektros tinklų, suminė įrengtoji
galia turi būti padidinti ne mažiau kaip iki 141 MW, pirmenybę
suteikiant nepatvankinėms technologijoms.
„Šis variantas keičia esmę. Čia tas pats - ar leisti statyti
iki dviejų metrų tvorą, ar ne mažiau kaip dviejų metrų. Vėjo,
biomasės jėgainių galią ribojame, o hidroelektrinių - ne?“ - BNS
penktadienį sakė A.Stancikienė.
Ji teigė nežinanti, kada ir kokiu būdu pakeista įstatymo
projekto formuluotė, tačiau ji, jeigu Seimas būtų
neapsižiūrėjęs ir jai pritaręs, gerokai pakenktų Lietuvos
gamtai.
„Tai reiškią visų upių paaukojimą beatodairiškai.
Hidroelektrines būtų galima statyti ir ant Nemuno, ir ant Neries, ir
ant Dubysos“, - tvirtino Aplinkos apsaugos komiteto narė.
Kitas šio komiteto narys Algimantas Salamakinas BNS teigė taip
pat pamenantis, kad dėl hidroelektrinių galios vyko karštos
diskusijos ir galiausiai nutarta nustatyti lubas iki 141 MW.
„Iš kur atsirado žodžiai „ne mažiau kaip“, neaišku. Dėl to
niekas nebalsavo“, - teigė jis.
A.Stancikienė pasakojo net perklausiusi gruodį vykusio komiteto
posėdžio garso įrašą ir esą išgirdusi, kaip bendru sutarimu
nutarta likti prie Seimo per svarstymo procedūrą pasirinkto
varianto.
Neatitikimą projektuose ji tvirtino aptikusi atsitiktinai,
peržiūrėdama, padėjėjos atneštus ketvirtadienio Seimo
darbotvarkės projektus.
„Per priėmimo procedūrą tam straipsniui nebuvo pateikta
pasiūlymų, todėl buvo didelė rizika, kad jis automatiškai būtų
priimtas“, - sakė parlamentarė.
Anot A.Salamakino, šį „detektyvą“ Seimo etikos sargai nagrinės
jau trečiadienio posėdyje.
„Šis atvejis iliustruoja, kad Seime galima „prakišti“ bet ką,
neva paaiškinant, kad tai netyčinis suklydimas, o būtent netyčinis
suklydimas iš pagrindų keičia pasiūlymo esmę“, - skundę EPK
rašo A.Stancikienė.
Seimo Aplinkos apsaugos komitete BNS sakė, kad projekto esmę
keičiantys žodžiai yra „techninis neapsižiūrėjimas“.
Su komiteto pirmininku konservatoriumi Jonu Šimėnu penktadienį
BNS susisiekti nepavyko.
Ketvirtadienį kilus triukšmui dėl Atsinaujinančių išteklių
įstatymo projekto neatitikimo, jis buvo išimtas iš darbotvarkės.