Susikaupkite – oficialus pavadinimas skamba taip: Seimo laikinoji tyrimo komisija galimai neteisėtam politinių ir interesų grupuočių poveikiui teisėsaugos institucijoms ir jų atliekamiems tyrimams bei galimam sąmoningam trukdymui pareigūnams tirti nusikalstamas veiklas ištirti.
Šis biurokratinės kalbos šedevras – tai ir viskas, ką komisija sugebėjo sukurti nuo praėjusių metų gegužės. Tada ji buvo sudaryta, kad ištirtų konkretų skandalą – premjero A.Kubiliaus patarėjai kone kojomis atidarinėjo teisėsaugos įstaigų duris ir skrodė bylas, kuriose figūravo konservatorių pavardės.
Bet komisijos akiratyje iš pradžių kažkodėl atsidūrė visi galimi galimo spaudimo teisėsaugai atvejai nuo 2005 metų. Todėl dabar jos pirmininkas socialdemokratas J.Sabatauskas tik skėsčioja rankomis: komisijos veikla esą galutinai apmirusi, o dėl to kalti valdančiųjų atstovai, kurie tiesiog sabotuoja darbą.
Regis, pats likimas ateina į pagalbą J.Sabatauskui ir kitiems komisijoje snūduriuojantiems opozicionieriams. Juk galimą spaudimą jau galima pastebėti net pačiame Seime.
Kuo kitu, jei ne spaudimu, galima įvardyti oficialų konservatorės A.Stancikienės reikalavimą, kad Antikorupcijos komisija išsikviestų ant kilimėlio specialiųjų tarnybų atstovus ir uždarame posėdyje tardytų, kodėl jie taip, o ne kitaip tiria vienos bendrovės akcininkų karą?
Tiesa, išsireikalavusi tokio posėdžio, pati A.Stancikienė jame taip ir nepasirodė. Tuo tarpu jos kolegoms užteko proto tik paskėsčioti rankomis ir pripažinti, kad virš jų galvų – ne tik dangus, bet dar ir įstatymai.
Vadinasi, specialioji komisija, regis, ir toliau galės sau ramiai snausti.