Baltarusijos eenergetikos ministro pavaduotojas M.Mikhadiukas „Atom -
Ekspo Baltarusija“ parodos atidarymo metu kovo 2-ąją pareiškė, kad
atominė elektrinė bus statoma neatsižvelgiant į aplinkosaugininkų
protestus. Pati paroda surengta kaip propagandinė priemonė paruošti
visuomenę nepopuliariam projektui.
Procesui vadovauja V.Putinas, pats atvykęs į Minską. Dar prieš kelis
mėnesius visas pasaulis stebėjo prezidentų A.Lukašenkos ir D.Medvedevo
tarpusavio kumštynes, dabar vėl nuskambėjo amžinos draugystės ir artimos
visiškos politinės integracijos pažadai.
Jau nuo 2006-ųjų Baltarusija kalba apie planus sumažinti energetinę
priklausomybę nuo Rusijos, bet taip jau atsitinka, kad būtent ta pati
Rusija tampa šių planų vykdytoja.
Dabar jau ko gero aišku visiems, jog A.Lukašenkos šnekos buvo skirtos
mulkinti ES. Pirmoji tomis pasakomis patikėjo prezidentė D.Grybauskaitė
ir A.Kubiliaus vyriausybė.
Nors realūs pasiruošimo darbai vyksta keliolika kilometrų už Lietuvos
sienų, Lietuvos žinybos teigė, o premjeras kartojo, jog tai iliuzija.
„Didžiausia mūsų bėda, kad mes manėme jog baltarusiai tik grasina
statyti naują atominę elektrinę prie Lietuvos sienos. Dabar tai yra
visiškai realu“ - sako buvęs Valstybinės atominės energetikos saugos
inspekcijos vadovas S.Kutas.
Žinomas energetikos specialis tas galėjo ir nežinoti, bet energetikos
ministras A.Sekmokas, premjeras ir prezidentė tai žinoti privalėjo.
Žvalgyba apie tai juos informavo. Vyko tarpžinybiniai susitikimai.
Pagaliau, šiais laikais statybos prasideda ne nuo traktoriaus burzgimo,
bet bankuose ir susitarimuose tarp kompanijų.
Apie tai Lietuvos Vyriausybė taip pat buvo informuota. Reiškia,
Lietuvos žmonėms tiesa nebuvo sakoma. Visuomenė, pasitikėdama
Vyriausybės informacija, irgi tylėjo. Prezidentas V.Adamkus teisus -
valdžia nieko nedarė šiai avantiūrai bent jau pabandyti užkirsti kelią.
„Turiu pasakyti, kad aš asmeniškai ir prezidentė išnaudojome visas
galimybes, kiek jų turėjome per paskutinį laikotarpį santykiuose su
kaimynine Baltarusija, su jos valdžia, kaip žinoma, tie santykiai nėra
paprasti ir toliau išnaudosime visas galimybes“, - aiškinasi pusantrus
metus pavėlavęs premjeras A.Kubilius.
Gal tos priemonės slaptos ir ne visiems žinotinos, bet iš žiniasklaidai
matomų kol kas akivaizdu, jog Vyriausybė notomis „į kaimą seneliui“
sureagavo tik š.m. kovo pradžioje.
Aiškėja ir dar viena Lietuvos gyventojams mažai žinoma aplinkybė -
projektu nepatenkinta net Baltarusijos visuomenė, ekspertai
aplinkosaugininkai. Juos remia garsūs mokslininkai Ukrainoje ir
Rusijoje. Neabejingi Latvijos, Estijos, Skandinavijos valstybių,
Vokietijos ir Austrijos mokslininkai.
Žinomas rusų ekologas V.Sliviakas be užuolankų teigia, jog šis Minsko -
Maskvos sumanymas yra paremtas „aukščiausio lygio korupcija iš abiejų
pusių, kuri prarys Rusijos žmonių pinigus“.
„Rosatom“ vadovas S.Kirijenka taip pat yra nustebęs dėl statybų skubos
ir noro pradėti jas rugsėjį: „Techninė dokumentacija ir statybų
konkretus planas net nepradėti dar rengti.“
Ekspertai vieningai sutaria, jog ketinama atominėje elektrinėje
naudoti technologija yra eksperimentinė niekur pasaulyje dar
nebandyta, todėl kelianti daug techninio pobūdžio klausimų.
Ar bandė Lietuva užmegzti ryšius su šių šalių visuomeninėmis
organizacijomis ir mokslininkais, ar paprasčiausiai tikėjo
D.Grybauskaitės pasakomis, kad A.Lukašenka ketina žengti į Europą? Nors
plačiai nekalbama, bet aišku, jog Baltarusijos atominė elektrinė yra
politinis projektas, prie kurio technologai turės tik prisiderinti.
Skubama neatsitiktinai - Rytų kaimynės siekia, kad regione neatsirastų
kitokių projektų. Kartą tas metodas buvo sėkmingai išbandytas
inicijuojant, net iš anksto neįtraukus į valstybės planus, atominės
jėgainės statybą Kaliningrade.
Kol Lietuvos valdžia užmušinėjo savo nacionalinį investuotoją,
pasinaudojusi sumaištimi, Rusija suskubo realizuoti savo energetinį
planą regione. Baltarusija taip pat yra tokio sumanymo dalis.
Lietuva, atsisakiusi ambicijų regione, prarado iniciatyvą ir
energetiniuose projektuose. Rusija, pasinaudodama A.Kubiliaus kūrinio
„Kaip apsisaugoti nuo Rusijos“ mintimis ir iš dalies keršydama už
pasikasimą po imperijos pamatais, pasistengė visuose energetiniuose
planuose su Europa aplenkti Lietuvą.
Dabar iš tikrųjų esame izoliuoti. Vyriausybė skelbiasi kurianti
energetinės nepriklausomybės planus 20 metų į ateitį, bet visuomenė vis
mažiau tuo tiki, nes juk nesugebama net apsispręsti - reikia mums
naujos atominės elektrinės, ar ne.
Turime daug energetikos specialistų, akademikų ir praktikų, bet
rezultatai menki. V.Adamkus, kurio patirtis artima energetikai bei su
jos padariniais susijusiomis problemomis, dar bandė sutelkti, padėti
pamatus keliems tarptautiniams susitarimams ir net surado Lietuvoje
išaugusių verslininkų, pasiryžusių imtis kilnios užduoties pradėti
patiems statyti atominę elektrinę, bet išėjo kaip išėjo.
Lietuvai vėl tenka ieškoti pasiryžėlių kitose valstybėse arba kovoti su
pasekmėmis dėl realizuojamų projektų kur nors pašonėje. Energetinės
vizijos stoka sunkina Lietuvos tarptautines pastangas kovoti su
ambicingu Minsko - Maskvos projektu, bet šios kovos atsisakymas jau
būtų nusikaltimas.
Prezidentas V.Adamkus siūlo kreiptis į JTO. Žodžiais jam pritaria ir
premjeras, tačiau prezidentės pasisakymas skamba pesimistiškiau. Jos
manymu, „jeigu tokia elektrinė atsirastų, 24 valandų monitoringas
tarptautinių saugos organizacijų bus būtinas ir šito Lietuva tikrai
reikalaus“.
Toks D.Grybauskaitės pasakymas iš tikrųjų reiškia baltos vėliavos
iškėlimą mūšiui net neprasidėjus.