„Lietuvos ryto” televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai” žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbėjosi su prieštaringai vertinamų eitynių rengėju, Lietuvių tautinio centro vadovu Ričardu Čekučiu.
– Kokie žmonės dalyvavo eitynėse. Iš kur jie?
– Dauguma buvo vilniečių. Tai Lietuvių tautinio centro, Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos, Nacionalinio fronto organizacijos žmonės.
Buvo ir atsitiktinių praeivių, jaunimo subkultūrų, srovių atstovų – metalistų, pankų.
Tiesą sakant, kai dalijome tuos raiščius, paso neprašėme.
– Kokios idėjos vienija šiuos žmones?
– Meilė Lietuvai, tautiškumas, patriotizmas – tokios pagrindinės idėjos. Kadangi mūsų vertybės daugeliu atvejų sutampa, mes visuomet kartu ir rengiame šias eitynes.
– Jūsų eitynėse yra dalyvavę asmenų, kuriuos vėliau buvo sulaikiusi policija dėl kitos rasės žmonių sumušimo. Ar smurtas prieš kitos rasės ar tautybės žmones yra viena jūsų vertybių?
– Tai yra šmeižtas, kad kažkokie žmonės, kurie dalyvauja mūsų eitynėse, po to ką nors primuša.
Kita vertus, kas čia tokio, jei eitynėse dalyvauja žmonės, anksčiau patekę į policijos pareigūnų rankas, bet jau atlikę bausmes, vaikštantys laisvėje.
Į eitynes mes kviečiame visus. Pavyzdžiui, šįmet žygiavo ir Pakistano pilietis, jis ėjo su tautiniu raiščiu ir niekam neužkliuvo.
Žmonės nešė plakatus „Didžiuojuosi, kad esu lietuvis” arba „Už Lietuvą, rasę ir tautą”. Tai – puikus turinys.
Arba šūkis „Lietuva – lietuviams”, dėl kurio kilo tiek triukšmo. Šis šūkis buvo išspausdintas 1902 metais laikraštyje „Varpas”. Jį iškėlė Vincas Kudirka.
Šis šūkis buvo plačiai naudojamas visą tarpukarį ir niekam jis neužkliuvo. Ir Sąjūdžio laikais jis skambėjo.
Turiu ir apylinkės teismo sprendimą, kur labai aiškiai parašyta, kad šis šūkis nėra diskriminacinis.
Žmogus, kurį buvo bandoma nuteisti už šio šūkio skandavimą, yra visiškai išteisintas.
Tuo viskas pasakyta. Mes laikomės įstatymo.
– Kaip paaiškintumėte šūkio „Lietuva – lietuviams” turinį? Pavyzdžiui, aš, išgirdęs šį šūkį, suprantu, kad Lietuva turi priklausyti tik lietuvių tautybės žmonėms.
– O mes suprantame, kad Lietuva turi priklausyti visiems Lietuvos piliečiams, visiems žmonėms, kurie yra ištikimi Lietuvos valstybingumo idealams, laikosi Lietuvos įstatymų, yra lojalūs Lietuvai. Tarp jų – ir kitataučiams, jeigu jie palaiko visas šias idėjas.
Tuo pat metu šiuo šūkiu mes pabrėžiame, kad ir „Lietuviai – Lietuvai”. Kažkodėl šios dalies niekas necituoja, nors ji taip pat buvo skanduojama. Mes pasisakome už lietuvių grįžimą iš emigracijos, nenorime, kad Lietuvoje dominuotų imigrantai.
– Jūsų renginyje dalyvavo ir Vokietijos nacionalistų. Jūs bendradarbiaujate ir su kitų šalių organizacijomis?
– Be jokios abejonės. Siunčiame kvietimus įvairių šalių nacionalistinėms organizacijoms.
Pernai eitynėse dalyvavo švedų nacionalistai, šiemet – vokiečiai, užpernai – estai ir latviai. Šiemet latvių irgi buvo.
Tai natūralu, nes mes palaikome visus tautinius judėjimus visose valstybėse. Pasisakome už tautų Europą, o ne už Europos Sąjungą, kokia yra dabar.
– Kaip jūs patys vertinate tai, kad jūsų renginiuose dalyvauja žmonės, akivaizdžiai radikaliai nusiteikę kitų tautų ir rasių atžvilgiu?
– Mes esame turbūt viena demokratiškiausių organizacijų. Esame už tai, kad tokiuose renginiuose dalyvautų kuo daugiau žmonių.
– Nacionalistinės organizacijos daug kur deklaruoja bendradarbiavimą su kitų šalių nacionalistais, bet, tarkime, jeigu Airijos nacionalistai muštų ten esančius lietuvius, jums tai atrodytų normalu?
– Jeigu muštų, tai čia jau policijos reikalas, ne mūsų. Tai, žinoma, nenormalu. Bet mes nei mušame ką nors, nei skatiname. Mes kaip tik pasisakome prieš smurtą. Esame už taikų nacionalizmą.
– Jeigu jūs tokie tikri patriotai, kodėl nuo jūsų atsiriboja Tėvynės sąjungos atstovai, politinių kalinių, tremtinių organizacijos?
– Pirmiausia pačios organizacijos neatsiribojo, tik keli suklaidinti žmonės tai pasakė. Pavyzdžiui, mūsų eitynėse dalyvauja ir Vilniaus politinių kalinių ir tremtinių choras „Laisvė”.
– Jūs buvote partijos „Jaunoji Lietuva” kandidatas į Vilniaus tarybą, o jūsų rinkimų šūkis skambėjo taip: „Be žydrų, juodų, raudonų ir be taboro čigonų.” Tai – akivaizdus netolerancijos skatinimas.
– Kur jūs įžvelgiate netolerancijos skatinimą?
Mes, žinoma, netoleruojame „Gender Loops” programų (jose ikimokyklinio amžiaus vaikams buvo pasakojama apie vienos lyties žmonių meilę. – Red.), siunčiamų į Lietuvą iš Briuselio ir bandomų įdiegti per ministeriją.
Todėl sakome „be žydrų”, bet ne „prieš”, o „be”. Mes kviečiame atsisakyti šių „Gender Loops” programų.
„Be juodų” – lietuvių tautosakoje žodis „juodas” asocijavosi ne vien tik su spalva, bet pirmiausiai su vagimis, aferistais. Mes kviečiame nebalsuoti už tuos, kurie yra juodi, vagys, aferistai.
„Raudoni” – tai yra, žinoma, komunistai. Raginame nebalsuoti už komunistus, už visus destruktyvius elementus, kurie akivaizdžiai pasisako prieš Lietuvos valstybę.
O čigonų taboras – visiems žinoma nusikalstama struktūra.
Mes nepasisakome prieš čigonų tautą, mes pasisakome prieš struktūrą, kuri, beje, yra įkurta lietuvių žemėse.
– Žmogus, perskaitęs ant tvoros spalvotą jūsų plakatą, padarys kitokias išvadas.
– Kiekvienas daro išvadas pagal savo sugedimo lygį. Jei jam taip atrodo, rasistas yra būtent jis, o ne mes.