Seime pirmadienį per diskusiją politinės korupcijos klausimais
darbo grupės, nagrinėjusios specialaus „aklojo“ akcijų valdymo
fondo steigimo galimybes, vadovas finansų viceministras Aloyzas
Vitkauskas jo galimybę vertino skeptiškai.
„Neperspektyvu, nes mūsų politikų turimas turtas daugeliu
atvejų yra vertybiniai popieriai akcinėse bendrovėse, tai
vertybiniai popieriai, kurie nekotiruojami. Kartais vertybinius
popierius perduoti į specialų fondą ir ekonomiškai būtų
nepagrįsta, ir iš tikrųjų neperspektyvus tas dalykas, nes jeigu
tokie politikai turi kontrolinį akcijų paketą, ypač nedidelės
įmonės, jos praktiškai ir gyvybingos tiek, kiek pats verslininkas
kaip asmuo veikia“, - sakė viceministras.
Jis tvirtino, kad iš verslo atėjęs politikas ir šiuo metu turi
visas galimybes išvengti galimo interesų konflikto perduodamas
akcijas valdyti specialiam valdytojui.
„Ir dabar politikas, jei nori išvengti interesų konflikto, jis
iš pradžių turėtų atskleisti turimas akcijas, po to nusišalinti,
jei mato, kad atskirais atvejais interesų konfliktas gali kilti. Jis
turi kitą galimybę - perduoti valdymą akcijų valdytojui, tokių
paslaugų rinkoje yra, tiesa, nedaug“, - sakė A.Vitkauskas.
Seimo Antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė irgi kėlė
abejonių, ar „aklojo fondo“ įgyvendinimas būtų įmanomas.
„Dėl privalomumo, kad toks fondas atsirastų ir visi politikai
privalėtų savo akcijas ten sudėti, kyla labai daug abejonių, ar
tai realu, ar pavyktų tai realizuoti“, - sakė parlamentarė.
Ji taip pat pabrėžė, kad šiuo metu teisinės galimybės
išvengti viešųjų ir privačių interesų konflikto dėl turimų
vertybinių popierių egzistuoja, ir viskas daugiausia priklauso nuo
politikos geros valios.
„Jei politikas nori, ir šiandien jis gali tai padaryti, tai
klausimas jo valios, ar jis nori, ar nenori. Jei jis suvokia, kad gali
kažkur užkliūti, supainioti viešuosius ir privačiuosius
interesus, jis turėtų atidžiau reaguoti, atidžiau pasižiūrėti,
nes žinant, kad esi viešas asmuo, darai sprendimus, dėl kurių
skirstomi pinigai, turi gerokai atidžiau žiūrėti, kad tokių
abejonių neiškiltų“, - kalbėjo Seimo narė.
Apie „akluosius fondus“ pirmasis viešai prakalbo premjeras
Andrius Kubilius, į skandalą dėl viešųjų ir privačių interesų
konflikto patekus buvusiam ūkio ministrui Dainiui Kreiviui.
Ministras į konfliktą pateko patvirtinęs projektus, kuriais
skirta lėšų mokyklų renovacijai, o du iš jų laimėjo jo motinos
iš dalies valdoma bendrovė.
Premjeras tuomet tvirtino, kad Lietuvoje kai kurių kitų
valstybių pavyzdžiu ketinama steigti specialius nepriklausomus
fondus, kuriems savo akcijas laikinai turėtų patikėti į politiką
iš verslo atėję žmonės.
„Per artimiausias dienas iš tikrųjų išsiaiškinsime visas
juridines aplinkybes ir sudarysime galimybes tokiam „aklam fondui“
pradėti veikti Lietuvoje“, - tuomet dėstė premjeras.
Jis sakė paprašęs D.Kreivio visas anksčiau valdytas akcijas
perduoti valdyti tokiam fondui, šį veiksmą derinant su ir
Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija.
Tačiau Vyriausioji tarybinės etikos komisija D.Kreivį
pripažino supainiojus interesus, ministras atsistatydino, tačiau su
komisijos sprendimu sakė nesutinkantis ir jį skųsiantis teismui.
Iniciatyvą steigti minėtus „akluosius fondus“ viešai deklaravo
ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo
sudaryta darbo grupė D.Kreivio raštui dėl esą patiriamo spaudimo
narplioti, premjeras išnagrinėti galimybę įsteigti specialų
akcijų valdymo fondą sudarė darbo grupę.