Tačiau ar tikrai reikia stebėtis tuo, kad šiuose miestuose įvykiai dažnai atsikartoja lyg atspindys veidrodyje? Kartais net peršasi mintis, kad abiejų miestų konservatoriai serga ta pačia galvos liga, net ligos paūmėjimus jie pajunta vienu metu, todėl taip jiems ir išeina.
Norint tai suprasti, reiktų šiek tiek pažvelgti į šiuos miestus atidžiau.
Kaunas ir Panevėžys visada buvo lyg identiški dvyniai. Sovietmečiu šiuose miestuose būdavo daugiausia už spekuliaciją (verslumą) nuteistų asmenų, į Rusiją vežamus megztinius didelę apyvartą įsukdavusios močiutės mokėjo megzti ir rankomis, ir kojomis. Pagaminta produkcija iš Kauno į Rusiją keliaudavo sovietinę karinę amuniciją gabenti skirtuose traukiniuose, o iš Panevėžio ir Šiaulių surinkti mezginiai klientus pasiekdavo iš Pajuosčio nuolat kylančiais sovietų kareivų transportiniais lėktuvais.
Dviejų aukštų namai Kaune ir Panevėžyje niekad nebuvo populiarūs – čia žmonės statėsi keturių aukštų namą, neskaičiuojant mansardos ir dar tiek pat aukštų po žeme. Būtinai su pirtimi, kuri trenkdavo silke, surūgusiu alumi ir neplautomis kojinėmis.
Namų rūsiuose įrengtas linksmybių sales puošdavo iš gipso lietos pigaus meno antikinės skulptūros, jeigu apskritai tai įmanoma vadinti skulptūromis. Netikite? Pasidairykite atidžiau kur nors Garliavoje ar netoli Panevėžio.
Sovietmečiu iš aplinkinių rajonų į Panevėžį mokytis amato net šešiose profesinėse mokyklose rotacijos būdu subildėjo dešimtys tūkstančių jaunuolių, kurie pasėjo madą vaikščioti į šokius su treningais ir kalbėti netariant žodžių galūnių. Tai nieko bendro su aukštaičių tarme neturi – tiesiog mokyklą niekinęs jaunimas ne visas raides pažino.
Tiesa, kauniečiai kalbėdami tardavo visas raides, tačiau aprangos stilių iš Panevėžio perėmė labai greitai.
Atkūrus nepriklausomą valstybę Kauno ir Panevėžio sąjūdininkai dirbo kaip šveicariškas laikrodis – nė vienas raudonskūris išverstaskūris iš šių miestų neprasmuko į Atkuriamąjį Seimą. Būtent kaunietis R.Paulauskas iš Sąjūdžio pirmojo suvažiavimo tribūnos tada garsiai išrėkė, kad nėra ko reikalauti kažkokio suvereniteto kažkieno sudėtyje ir pasiūlė įrašyti žodžius - Nepriklausoma Lietuva. Kaimietiško veido panevėžiečiai šiam pasiūlymui plodami karštai pritarė, o renkant Sąjūdžio vadovybę aktyviai balsavo už kauniečius.
Taip dviejų miestų deleguoti vakarykščiai spekuliantai “atkūrė” Lietuvos valstybę!
Kaunas ir Panevėžys išaugino Lietuvai daugiausia galvažudžių ir banditų gaujų, kurių pavadinimai nelabai išpuoselėtai praeivio ausiai skambėjo pakankamai maloniai: daktarai, tulpiniai, žemaitukai, šmikinukai. Banditai juokavo, kad dėl identiško požiūrio į gyvenimą A.Zuokas dipolį turėtų kurti ne su Vilniumi, o su Panevėžiu.
Sovietų okupacijos metais buvau su draugu iš Panevėžio nuvykęs į Kauną. Ten tamsiame skersgatvyje kelią pastojo gal aštuoni tikriausiai būsimi “daktariukai”. Jie reikalavo atiduoti visus pinigus, žadėjo skaudžiai prilupti, net rengėsi mus palikti be drabužių (treningų).
Bet kai jie pasiteiravo, iš kokio miesto atvykome, tik kažką burbtelėjo sau po nosimi ir nuėjo savo keliais. Brolis dvynys bent per ištiesto kumščio atstumą visada jaučia kito dvynio skausmą.
Kauniečiai visus pralinksmino, kai meru išsirinko V.Šustauską, o dievobaimingos panevėžietės, varydamos lauk kitatikiams (menonitams) priklausančią aukštąją mokyklą, katalikų klebono J.Antanavičiaus paragintos puolė talžyti skėčiais tuometę merę ir „įstatė“ jai nemažai mėlynių. Visiems buvo linksma, tik menonitai tyliai atsitraukė į Klaipėdą.
Tad kas dabar atsitiko Kaune ir Panevėžyje, kad dvyniai taip ir neparagavo jiems į burną lekiančio kepto karvelio? Kurioje vietoje jie dabar lyg tie dvyniai suklupo?
Jau kitą dieną po savivaldybių rinkimų Kauno meras A.Kupčinskas pasipuošė povo plunksnomis ir viešai pareiškė, kad Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionys demokratai pasiima sau mero, savivaldybės administracijos direktoriaus postus, gal dar kokį vicemero, o kas liks iš to konservatoriams siųsto karvelio (nagai ir snapas), galės pasidalinti kiti.
Panevėžyje keptą karvelį konservatorių meras V.Satkevičius irgi dalijo panašiai, lyg susitaręs su A.Kupčinsku: mes skirsime merą, administracijos vadovą ir vieną vicemerą.
Tačiau kai abiejų miestų konservatorių lyderiai susizgribo, kad jiems patiems gali likti nageliai ir snapelis, vėl lyg susitarę puolė skambinti net didžiausiems priešams ir siūlyti jiems, ką šie tik užsigeis. Net žąsį žadėjo vietoje karvelio. Bet jau buvo vėlu.
Gali juoktis, gali ir verkti, bet būtent taip ir nutiko Panevėžyje ir Kaune vienu metu.
Kai išgąsdintas A.Kupčinskas pats puolė gąsdinti kauniečius, kad laikinąją sostinę puola kažkokie “oligarchai”, prieš mano akis stulpu kažkodėl stojo bankininkas V.Romanovas. Būtent jam Kauno meras A.Kupčinskas be konkurencijos perdavė valdyti naująją krepšinio areną “Žalgiris” ir dar įsipareigojo kasmet mokėti valdytojui iš miesto iždo po 2,5 mln. litų.
Palyginimui Šiauliuose, kuriame renginių būna kur kas mažiau ir kuriame gyventojų pajamos daug mažesnės, vadinasi, ir arena bus dar daugiau nuostolinga, konservatorių valdžia arenos valdytojui sutiko mokėti per metus tik 780 tūkst. litų.
Dar A.Kupčinskas kažką sapaliojo apie tai, kad pats krepšinio arenos valdytojas turėtų investuoti į areną 32 mln. litų. Valdytojas – Ūkio banko investicinė grupė – lyg ir pažadėjo, bet po to įvyko papildomos derybos, o po jų – tik brūkšt ir iš 32 mln. liko tik 17 milijonų. Po to arenos valdytojas pradėjo kalbėti, kad investuos ne mažiau kaip 10 milijonų.
Bnadau suprasti: kuris iš jų - V.Matijošaitis ar A.Kupčinskas geriau tarnauja oligarchams? Gal tegul abu tai išsiaiškina kikbokso ringe, nes dabar niekam niekas neaišku. Pati Kauno savivaldybė apskaičiavo, kad „Žalgirio“ krepšinio arenos išlaikymo sąnaudos kasmet sudarys apie 9 mln. litų, o pajamos sieks 19 mln. litų. Tai už ką konservatorius A.Kupčinskas tada primoka ne oligarchui V.Romanovui?
Panevėžyje, kurį su keliomis trumpomis „arbatos“ pertraukėlėmis jau 21 metus valdo konservatoriai, „Cido“ krepšinio areną, kaip ir Kaune, politikai valdytojui, vienaiiš “Rubikon Group” ar “city”įmonių perdavė ir dar įsipareigojo, kaip ir Kaune, kasmet primokėti po daugiau nei 2 mln. litų. Kur ten Šiauliams su savo 780 tūkst. litų lygintis. Tegul po lapais slepiasi su savo tokiais runkelių užmojais.
Jei nori sužinoti, kas artimiausiu metu atsitiks Panevėžyje, pirmiausia pasižiūrėk, kas vakar jau atsitiko Kaune.