Konstituciniam Teismui, kuriam bylos medžiagą perdavė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priėmus palankų kauniečių nepartinių kandidatų atžvilgiu sprendimą, penkios rinkimus laimėjusios partijos gali prarasti po vieną vietą antrojo pagal dydį Lietuvos miesto taryboje.
ELTA primena, kad KT turi išsiaiškinti, ar Savivaldybių tarybų rinkimų nuostatos neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Vyriausioji rinkimų komisija, tvirtindama rinkimų rezultatus, nepažeidė šiame įstatyme įteisinto lygiateisiškumo principo.
Skundo autorių nuomone, tarybos nario mandatai neteisėtai padalyti rinkimų procentinį barjerą peržengusioms partijoms. Nors rinkėjų balsų likučiai, jie tikina, turėjo būti dalijami lygiateisiškai, - ir nepriklausomiems kandidatams. Tokiu atveju 5 iš jų - Donatas Pilinkus, Jonas Guzavičius, Povilas Dievaitis, Jonas Viesulas bei anksčiau partiniu buvęs ir miesto taryboje jau dirbęs Eligijus Džežulskis-Duonys - būtų gavę Kauno miesto savivaldybės tarybos nario mandatus. Kiekvienas iš nepriklausomųjų atskirai surinko įvairų rinkėjų balsų skaičių - nuo 1142 iki 1771.
Dar labiau dėl to, kad mandatai padalyti taip, kaip dabar, apmaudauti turėtų nepriklausomų kandidatų koaliciją Kaune sudaręs vieną iš partijų neseniai palikęs dabartinis miesto tarybos narys profesorius Stasys Žirgulis bei keli jo bendraminčiai. Šios koalicijos lyderis surinko net 2475 pirmumo balsus, o keli kiti sąraše įrašyti koalicijos nariai - nuo 1549 iki 2083. Bet koalicijoms (kaip ir partijoms) skirto procentinio balsų barjero S. Žirgulio koalicija, deja, neperžengė.
Vasario gale vykusiuose rinkimuose į Kauno miesto tarybą dalyvavo 10 save iškėlusių kandidatų, 3 koalicijos ir 15 politinių partijų. VRK Kaunui paskaičiavo kvotą - 2126 balsus, pagal ją po rinkimų 7 partijos ir 1 koalicija gavo 33 tarybos nario mandatus. Rinkėjų balsų likučiai padalyti pagal VRK nustatytą formulę.
Kauno mero Andriaus Kupčinsko vadovaujama dabartinė „Sėkmės koalicija“, kurios pagrindu konservatoriai, neslepia, kuriantys ir naują koaliciją nuo balandžio vidurio darbą turinčioje pradėti Kauno taryboje, dėl Konstitucinio Teismo nepalankaus sprendimo galimai rizikuoja prarasti 3 narius. Tiesa, jei taip reikalai susiklostytų, viskas priklausytų ir nuo nepartinių, kurie galbūt taptų aktyviais miesto politikais. Kol kas jie nemato prasmės deklaruoti, su kokia politine jėga sietų savo veiklą, jeigu bylą laimėtų ir patektų į Kauno miesto tarybą.
Pats A.Kupčinskas, naujienų agentūros ELTA paprašytas pakomentuoti susidariusią situaciją, prisipažino nematąs grėsmės būsimajai koalicijai dėl Konstituciniame Teisme nagrinėjamo nepriklausomų kandidatų skundo teismui.
„Mes neprognozuojame, kaip būtų, jeigu būtų. Reikia laukti Konstitucinio Teismo išaiškinimo. Bet nelabai tikiu, kad jo priimtas sprendimas galėtų turėti įtakos jau įvykusių savivaldos rinkimų rezultatams, kuriuos nulėmė šiuo metu galiojantis rinkimų įstatymas. Atgaline data teismo sprendimai neveikia.
Bet jeigu įvyktų kitaip, aišku, gerbsime bet kokią Konstitucinio Teismo išvadą ir jei reikės, būtinai atsižvelgsime į priimtą sprendimą. Aišku, ir į jo pasekmes. Jei iš tikrųjų tas sprendimas pakeistų dabartinių rinkimų rezultatus, tai būtinai derintume pozicijas, kalbėtume ir su nepartiniais tarybos nariais“, - sakė Kauno meras.
Jeigu KT sprendimas paveiktų rinkimų rezultatus Kaune, ir penki nepriklausomi politikai taptų jau šios kadencijos miesto tarybos nariais, joje liktų tik 2 vietoj laimėjusių 3 Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovų. Pasitraukti tektų 1481 rinkėjų pirmumo balsus surinkusiam tarybos naujokui - diplomuotam politikos ir teisės mokslų specialistui Simonui Kairiui (miesto mero pavaduotojo padėjėjui). Taryboje nuo LLS lieka tik dabartinis vicemeras Rimantas Mikaitis bei vėl į ją sugrįžusi buvusi Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė.
Taip pat vietoj 4 išrinktų tik po 3 savo atstovus Kauno miesto savivaldybės taryboje turėtų partija Tvarka ir teisingumas (iš aktyvios politikos turėtų pasitraukti kitąmet 70-ąjį gimtadienį švęsiantis, inžinieriaus statybininko diplomą turintis Kauno futbolo mokyklos „Tauras“ padalinio vadovas Vytautas Vasilenko).
Jei iš naujo būtų perskirstomi mandatai Kauno miesto taryboje, vieną iš 4 vietų joje prarastų ir „Jaunosios Lietuvos“ partija, todėl Aušrys Kriščiūnas (UAB „SAUGIAU.LT“ projektų vadovas) nepakeistų miesto politikoje tuoj po laimėtų rinkimų mirusio partijos kolegos Audriaus Skimborausko.
Darbo partijos rinkimų sąrašo vedlys Vydas Gedvilas kol kas oficialiai nepasiskelbė, ar tęs darbą Seime, ar taps savivaldybės politiku ir pereis į Kauno miesto tarybą. Jeigu nepasitrauktų iš parlamento, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kaune vadovė (baigusi gamybos vadovės bakalauro ir teisės magistro studijas) Anželika Banevičienė debiutuotų kaip miesto politikė. Net ir tuo atveju, kai Konstitucinis Teismo sprendimas nulemtų rinkimų rezultatų perskaičiavimą.
Daugiausiai balsų bei mandatų (12) vasario pabaigtoje vykusiuose rinkimuose Kauno savivaldybėje laimėjusi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių konservatorių partija (jei Konstitucinis Teismas darytų įtaką) nebeturėtų taryboje dabartinės tarybos narės Gintarės Skaistės - UAB „Tesuma“ prekybos vadovės.
Kauno meras A. Kupčinskas Eltai dar priminė, kad jo partija savo ruožtu taip pat kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ir apskundė VRK sprendimą. Partijos Kauno skyriaus nuomone, dalijant naujos kadencijos Kauno miesto tarybos nario mandatus, vienas jų nepelnytai atiteko ne konservatoriams, o kitai partijai. Kaip teismas reaguos į minėtą skundą, dar neaišku.
KT savo verdiktą nepartinių Kauno miesto tarybos kandidatų klausimu turėtų paskelbti iki balandžio pradžios. Pirmasis naujai išrinktos tarybos posėdis Kauno miesto savivaldybėje numatytas balandžio 14-ąją.