Naujasis kodeksas, pasak rengėjų, bus nuoseklus dokumentas,
priešingai nei senasis ATPK, kuris nuo Nepriklausomybės paskelbimo
taisytas 206 kartus.
Šiuo metu galiojantis kodeksas yra nepagarbus žmogui, brangiai
kainuoja mokesčių mokėtojams, neatitinka žmogaus teisės
standartų, teigė ministerijos atstovai spaudos konferencijoje.
Pasak R.Šimašiaus, naujasis kodeksas galėtų įsigalioti nuo
2011 metų lapkričio 1-osios arba nuo 2012 metų sausio.
Ministro aiškinimu, keičiamas ne tik dokumento pavadinimas -
numatoma mažinti teismų krūvį, padaryti dokumentą patogesnį
žmonėms.
Pasak ministro, naujasis kodeksas yra švelnesnis nepiktybiniams
pažeidėjams. Tokiems pažeidėjams mažiau dėmesio galėsiantys
skirti pareigūnai įsigaliojus naujajam kodeksui galėtų daugiau
laiko skirti piktybiškai prasižengiančių asmenų tramdymui, teigė
rengėjai.
„Yra nepiktybiniai pažeidėjai, kurie, galima sakyti, netyčia,
neapsižiūrėję, nepakankamai įvertinę aplinkybes ar
akseleratoriaus pedalą spustelėjo keliais kilometrais per valandą
greičiau ar beskubėdami per užmaršumą automobilį ne vietoje
paliko. Tai yra pažeidėjai, kuriems tikrai nedrįsčiau kabinti
blogiečių etiketės automatiškai“, - spaudos konferencijoje
kalbėjo R.Šimašius.
„Kiti pažeidimai be jokios abejonės yra žymiai sudėtingesni ir
reikalauja sistemiškesnio požiūrio ir daugiau dėmesio - tai
būtent ar kelių ereliai, ar netinkamas tėvų valdžios
įgyvendinimas“, - pridūrė ministras.
Jo teigimu, su paprastais pažeidimais reikia „dorotis masiškai,
automatiškai, paprastai, neužimant daug laiko“. Tam siūloma plėsti
administracinio nurodymo institutą.
Jau nuo 2011 metų sausio įteisinta valstybės ir pažeidėjo
„susitaikymo“ galimybė, kai pažeidėjai, sutikę su pažeidimo
faktu, per nustatytą terminą gali sumokėti tik pusę sankcijoje
numatytos minimalios piniginės baudos sumos. Tokiais atvejais
išvengiama galimo bylos nagrinėjimo etapo, pažeidėjas
suinteresuotas neskųsti nutarimo administracinio teisės pažeidimo
byloje, jei skundu siekiama vien sumažinti baudos dydį.
Naujuoju kodeksu siūloma atsisakyti tokio instituto ribojimo iki
3 tūkst. litų maksimalios baudos.
„Nuo sausio 1 dienos administracinis nurodymas yra įteisintas,
bet tik tiems administracinės teisės pažeidimams, už kuriuos
baudžiama ne daugiau nei 3 tūkst. litų (...). ANK mes siūlome
žengti toliau ir numatyti, kad administracinis nurodymas taikomas
visiems be išimties administraciniams nusižengimams su tomis
sąlygomis, kurios numatytos šiuo metu, jas truputėlį ir
papildant“, - spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo ANK
rengusiai darbo grupei vadovavęs teisingumo viceministras Tomas
Vaitkevičius.
Administracinis nurodymas nebūtų taikomas, kai asmuo nusižengia
ne pirmą kartą, kai asmuo nusižengia būdamas neblaivus, kai
neatlyginta pažeidimu padaryta žala ir už pažeidimą numatytas
turto konfiskavimas.
Dar vienas iš siūlomų pakeitimų - už administracinius
nusižengimus nebeskirti arešto bausmės. Nesunkius nusižengimus
padarę asmenys nebebūtų siunčiami į įkalinimo įstaigą, o
laisvės apribojimas būtų taikoma tik kaip baudžiamosios
atsakomybės priemonė.
Tuo pačiu į Baudžiamąjį kodeksą siūloma perkelti kai kurias
iki šiol ATPK reglamentuojamas nuostatas - kriminalizuojami būtų,
pavyzdžiui, atvejai, kai asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas
apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų ir neturėdamas teisės vairuoti
ar neturėdamas teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonę.
Viena iš kodekse numatomų naujovių - kaip sankciją naudoti
įpareigojimą nusižengusiems asmenis dalyvauti prevencijos,
resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinį elgesį
keičiančiose programose.
„Darbo grupė indikavo, kad kursai tėvams yra iš tiesų
efektyvūs, tai patvirtina ir ekspertai, ir todėl būtent ta grupė
buvo kol kas ir numatyta, bet institucijos, kurios derins, yra laisvos
numatyti ir kitus atvejus“, - dėstė T.Vaitkevičius.
Jo teigimu, šiuo metu už tėvų valdžios netinkamą
panaudojimą galima skirti baudą, o bauda nepasiekus rezultato yra
apribojama tėvų valdžia ar tėvai baudžiami kriminalinėmis
bausmėmis.
„Šiuo metu nėra numatyta galimybės siekti perauklėjimo“, -
pabrėžė viceministras.
R.Šimašius savo ruožtu kalbėjo, kad baudos probleminėms
šeimoms dažnai nėra efektyvios bausmės.
„Yra šeimų, kur žmonės galbūt net nesuvokia, kad,
pavyzdžiui, neturint daug pinigų, galima košės išvirti vaikui ir
ne pačios brangiausios pavalgyti, tuo metu jeigu mes skiriame jiems
baudą už tai, kad vaikas nepamaitintas, natūralu, kad vaikui
galimybė normaliai ir visavertiškai pavalgyti tik sumažėja“, -
svarstė ministras.
Naujovių atsiranda ir administraciniame procese. Anot
ministerijos, siekiant išvengti piktnaudžiavimo ANK projekte
numatoma, kad pažeidimą nustatyti, o vėliau skirti už jį
nuobaudą negalės tas pats pareigūnas. Siekiant greitesnio bylų
nagrinėjimo, teismus numatoma įpareigoti visus dokumentus bylos
šalims siųsti elektroniniu būdu. Šios teismui taip pat galės
pateikti visus dokumentus tokiu pat būdu.
Daugiau aiškumo tikimasi įvedant ir suvienodinant senaties
terminus - visiems nusižengimams jis turėtų būti dveji metai.
Vyriausybei ANK numatoma teikti svarstyti po keturių savaičių.
Seimas jį turėtų svarstyti šioje pavasario sesijoje.
Šiuo metu galiojantis ATPK buvo priimtas 1984 metais ir tai yra
vienintelis galiojantis įstatymas, priimtas iki 1990 kovo 11 dienos.